Joniškio "Aušros" gimnazija
Content
eJournal comments
Information page
Enter editor's office

Users on-line: 2 (0 logged)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Show picture in original size.
Show picture in original size.
Kas per rudens atostogas ilsėjosi, kas lankė savo mylimus velionius giminaičius, o kas išsiruošė ekspedicijai į Dzūkiją. Atidardėję traukiniu, o kas ratuoti mašina, šiaip ne taip pasiekėme Marcinkonis, vieną didžiausių pagal gyventojų skaičių Lietuvos kaimą ir didžiausią pagal užimamą plotą. Kartu visi būriu, visa JGM (jaunųjų geografų mokyklos) komanda apsistojome Marcinkonių pagrindinėje mokykloje. Kietai (miegojome ant grindų, jeigu galima tai pavadinti miegojimu), bet šiltai įsitaisę prie radiatoriaus grotelių, pasislėpus nuo šalto anticiklono, kuris žiemiškus orus atnešė ganėtinai anksti ir ne laiku. Žiemiško šaltuko ir gūsingo šiaurės vėjo nepabūgę, patraukėme Marcinkonių Etnografinio muziejaus link. Apžiūrėję muziejaus eksponatus ir išklausę gido paskaitos, besišnekučiuojant su saviškiais, vienas kito pasiilgę užbaigėme pirmąją dieną.
Show picture in original size.
Čepkelių raiste
Ilgai nemiegoję, patraukėme Henriko Gudavičiaus, žinomo gamtininko ir publicisto, Liškiavos botanikos sodan.  Nesigailėjome apsilankę botanikos sode po atviru dangumi, kur matėme ir sužinojome iš šio parko įkūrėjo daug naujo apie čia augančius augalus, jų reikšmę gamtoje ir žmonių gyvenime. Dar visi atsimins Gudavičiaus pasakojimus apie garsią Liškiavos piliakalnio praeitį ir liūdną dabartį. Mums aprodė archeologinį paminklą – akmenį „Jaučio pėda“. Mes, atsidėkodami už gamtininko sugaištą laiką, padėjome jam sutvarkyti aplinką .
Tie, kurie nevyko į Liškiavos botanikos sodą, mat, buvome pasiskirstę į dvi grupes, galėjo susipažinti su drevinės bitininkystės paslaptimis Musteikoje, kur dar šiemet atidarytas senovinės dzūkų bitininkystės muziejus.
Senasis Musteikos kaimas, kuriame dar iki šių dienų išlikęs bendruomeninis gyvenimo būdas, kuriame dar gyvos šimtametės bitininkavimo tradicijos. Kaime iki šiol gyvena keletas bitininkų, kurie augina vietinių rūšių biteles ir puoselėja šį baigiamą pamiršti verslą. Musteikoje prižiūri biteles senoviškai – kelminiuose aviliuose. Miškuose apie Musteiką yra išlikę nemažai drevinių pušų, kuriose anksčiau buvo veisiamos bitės. R.Norkūnas papasakojo, kaip biteles prižiūrėta senovėje, kaip jos garbintos. Buvo gerbiami ir bitininkai, paskui juos pulkas vaikų vaikščiodavo. Senovėje, sako, vašką spaudė kaip sūrį, sudėję jį į specialų maišą.  Anot jo, prižiūrint kelminių avilių bityną, pasitarnaus senųjų kaimo bitininkų patirtis.
Grįžtant atlankėme Merkinės piliakalnį.
Kitomis dienomis turėjome žygius po Marcinkonių miškus, keliavome po senuosius gatvinius Dzūkijos kaimus ir kvepiančius pušynus, aplankėme žemynines kopas, hidrogeologinį gamtos paminklą – versmę „Ūlos akį“, esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje. „Būgtai akis buvo dzidelė, kap ažarukas ir ty inpuolė jaucis. O išplaukė tas jaucis nat Daugų ažaran. Nuog to ir traukės, traukės, kol liko cik tokia akelė...“

Paskutiniąją dieną susipažinome su laukine Čepkelių raisto gamta. Čepkelių rezervatas - Didžiausias Lietuvos pelkių masyvas, kartu su apypelkio miškais. Šiaurvakariniame raisto pakraštyje 4 km piečiau nuo Marcinkonių keliavome pažintiniu 1,5 km ilgio taku kartu su Čepkelių valstybinio rezervato administracija. Po 11 km žygio grįžome atgal į Marcinkonis. Laukė dar visa diena kelionės namolio, atgal į Joniškį...


Marius Bartašius 4b klasė
Visitors:2350
Rating: (3 evaluators)
Date created:11/21/06
Last change:12/03/06
Rate this article:
No comments posted yet.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 Joniškio "Aušros" gimnazija Switch to Library level