Joniškio "Aušros" gimnazija
Content
eJournal comments
Information page
Enter editor's office

Users on-line: 2 (0 logged)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Rudiškių apylinkių pažintinis takas
Rudiškių apylinkių pažintiknio tako ilgis apie 20km.

Rudiškių gyvenvietė išsidėsčiusi Mūšos upės aukštupio ir Linkuvos moreninio gūbrio apylinkėse. Gyvenvietė nutolusi 15km į petvakarius nuo Joiniškio miesto, apie 30km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių miesto.
Gyvenvietės pavadinimas kilęs nuo netoliese buvusių rūdos laukų, kuriuose senovėje buvo kasama balų rūda ir iš jos gaminama geležis.
Rūdiškių seniūnijoje (2004m.) yra 958 gyventojų: 955 lietuviai, 2 rusai, 1 latvis. Pagal amžiaus grupes gyventojai pasiskirstę taip: 105 ikimokyklinio, 230 mokyklinio, 415 darbingo, 208 pensinio amžiaus žmonės.
Rudiškių apylinkė turtinga istorine praeitimi, žymiais žmonėmis, puikiai tvarkomu muziejumi, gamtos vertybėmis.
Show picture in original size.
1. M.Slančiausko kapas Rudiškių kapinėse
Matas Slančiauskas (1850-1924) – žymiausias XIX a. pabaigos šiaurės Lietuvos krašto švietėjas. Gyvendamas toliau nuo tautinio ir kultūrinio judėjimo centrų, savo pastangomis ir iniciatyva gaivino Joniškio, Žagarės, Gruzdžių, Skaistgirio apylinkių dvasią: platino lietuviškas knygas, mokė vaikus, rinko tautosaką, kalbinę medžiagą, bendradarbiavo spaudoje.
Show picture in original size.
2. Linkuvos moreninis gūbrys
Linkuvos gūbrys tęsiasi 130 km nuo Pasvalio rajono, Linkuvos – Pakruojo rajone, Joniškio rajone per Stupurus, Ivoškių, Dargių, Rudiškių, Juodeikių kaimus iki Žagarės ir Latvijos. Šį gūbrį supylė paskutinio ledyno plaštaka, ilgesnį laiką užsistovėjusi, neištirpusi Latvijoje ir Šiaurės Lietuvoje. Rajono teritorijos paviršius nėra toks vienodas, kaip daug kam atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rudiškių apylinkėse iškylančios Linkuvos gūbrio kalvelės paįvairina kraštovaizdį.
Gūbrio šiauriniame šlaite prasideda daugelis Žiemgalos lygumos upių. Jos vingiuoja kaip gyslos link Rygos įlankos. Netoli Rudiškių prasideda viena ilgiausių Joniškio rajono upių – Sidabra. Mūša, negalėdama pratekėti pro gūbrį, daro didelį lanką ir Pasvalio rajone pasuka link jūros.
Show picture in original size.
3. Senasis Pamūšio tiltas ir akmeninis sandėlio pastatas prie Mūšos upės
Senasis tiltas per Mūšos upę ties Pamūšiu, pastačius naująjį tiltą, nebuvo nugriautas. Tilto statybai buvo naudojami lauko akmenys. Per tiltą ėjo senasis kelias iš Joniškio į Gruzdžius.
Kitoje kelio pusėje išlikęs sandėlio pastatas. Stebina įrašas ant pastato sienojų – 1871. Pastato sienos mūrytos stambiais lauko akmenimis ir dekoruotas smulkesniais tamsios spalvos akmenukais. Pasak vietos gyventojų, pastatas buvo statytas carinės Rusijos laikotarpiu, kopijuojant senojo Beržėnų dvaro pastatų išorę.
Show picture in original size.
4. Rudiškių bažnyčia ir kunigo J.Žiogo kapas
Rudiškiuose pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1770m. Tai buvo šv.Pilypo ir šv.Jokūbo vardo katalikų bažnyčia. 1868m. parapijiečių lėšomis buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. Nuo 1929m iki 1935m. Rudiškių bažnyčioje kunigavo aktyvus kraštotyrininkas, archeologas mėgėjas ir etnografas J.Žiogas. Kunigas domėjosi senoviniais liaudies muzikos instrumentais, turėjo sukaupęs nemažą senųjų raginių indų kolekciją, užrašinėjo liaudies dainas. J.Žiogas kasinėjo archeologijos paminklus Žemaitijoje ir Šiaurės rytų Lietuvoje, surinktą medžiagą skelbė spaudoje, kaupė ir tvarkė didžiulę archeologinę kolekciją.
Show picture in original size.
5. Rudiškių kaimo muziejus
Įdomių eksponatų gausa stebina Rudiškių muziejus, įkurtas dviejuose vienas priešais kitą esančiuose butuose. Čia akis užkliūva už nuotraukų su apylinkių vaizdais, įvairiausių rankdarbių, paveikslų, net 100 metų turinčio seno lygintuvo... Pasidairę pastebime įvairius buities rakandus, gražiausiais raštais išdrožtas senovines spintas, išmargintas juostas... Visą tai sukaupė p. O.Strakšienė, o dabar saugo p. Žukaitienė.
Show picture in original size.
6. Eglynlaukio botaninis draustinis, Mūšos upės vandens lygio reguliatorius
Eglynlaukio botaninis draustinis buvo įkurtas, siekiant išsaugoti Šiaurės Lietuvai būdingas natūralias upių slėnių pievas bei čia augančius retųjų rūšių augalus. 10m² plotelyje galima rasti daugiau nei 40 rūšių žolinių augalų. Drėgnesnėse vietose galima aptikti raktažolę pelenėlę ir melsvąjį mėlitą. Didelė įvairovė gegužraibinių šeimos atstovų.
Į draustinį patenkame tiltu per Mūšos upę ties Kančiūnais, kur įrengtas Mūšos vandens lygio reguliatorius.
Show picture in original size.
7. Kančiūnų kaimo etnografinė J.Čiuberkio sodyba, Kančiūnų beržas, Kančiūnų ąžuolas.
J.Čiuberkio sodyba viena seniausių išlikusių ir nepakitusių senųjų apylinkių sodybų. Vietos gyventojai mena šioje sodyboje nuo senovės gyvenant tik Čiuberkius. Sodyba iš kartos į kartą buvo perduodama, galbūt, todėl buvo saugoma senoji gyvenamoji troba, pirtis, pagalbiniai statiniai. Gyventojai mena ir šiaudiniais buvusius sodybos pastatų stogus. Visad šiltai prisimenami buvusieji svetingi ir draugiški sodybos šeimininkai, ypatingai mylėję ir globoję kaimo vaikus. Dabartiniai sodybos šeimininkai norėtų restauruoti senąją sodybą.

J.Čiuberkio sodyboje veši net pora medžių- galiūnų. Tai vieni didžiausių medžių ne tik kaime, bet ir visoje Rudiškių seniūnijoje. Kančiūnų beržas auga sodybos šiauriniame pakraštyje. Beržo skersmuo – 130cm, aukštis – 25m, apimtis – 4m. Vėtrai nulaužus vieną iš įspūdingojo medžio šakų, jis buvo apgenėtas.
Palaukėje atsiveria įspūdinga regykla nuo Linkuvos gūbrio link vietos ūkininkų prižiūrimų pasėlių.

Gražuolis ąžuolas pasitinka prie pat takelio į senąją Čiuberkių sodybą. Ąžuolo skersmuo – 170 cm, aukštis – 23 m, apimtis – 5,5 m. Ąžuolo ertmėje mėgdavo įsikurti bitės ir pelėdos. Kai kurios ertmės senojo šeimininko užcementuotos, kad negilėtų. Manoma, kad medžiui gali būti apie 300 metų. Tankiai suaugę šakos, kasmet brandinamos gilės tarsi pranašauja dar ilgai atlaikysiant  praūžiančias vėtras ir uraganus.
Show picture in original size.
Show picture in original size.
8. Juodžių sentikių kapinės
Senosios sentikių kapinės įkurdintos smėlingoje Linkuvos gūbrio kalvelėje netoli Juodžių kaimo. Gražiai tvarkomose kapinaitėse rusų tautybės gyventojai laidojami ir šiomis dienomis. Kapinės lankomos ir tvarkomos, laikantis senųjų rusų tradicijų. Vietiniai gyventojai mena apie čia esantį nežinomo kareivio kapą.
Show picture in original size.
9. Dubenėtasis  akmuo
Dubenėtieji  akmenys skirti dievų garbinimui buvo laikomi namuose. Archeologo V.Vaitkevičiaus nuomone, dubenėti akmenys buvo kertiniai namų akmenys. Į jų dubenis buvo dedama šventa žemė ir laikomi žalčiai. Akmuo įmūrytas Juodžių kaime, Juodienės sodyboje.
Show picture in original size.
Visitors:5187
Rating: (10 evaluators)
Date created:11/30/04
Last change:12/02/04
Rate this article:
No comments posted yet.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 Joniškio "Aušros" gimnazija Switch to Library level