Alytaus ,,Volungės'' pagrindinė mokykla
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 6 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
   Šiais laikais ir namuose sėdint galima daug sužinoti apie kiekvieną šalį, pamatyti jų gamtą, susipažinti su papročiais. Interneto pagalba mes galime bendrauti, kalbėti, keistis informacija su įvairių kraštų atstovais.
Tačiau niekas neatstos įspūdžių, pamatytų savomis akimis, emocijų patirtų realioje situacijoje.Niekur kitur neišgirsime nuostabaus prancūzų kalbos skambesio kaip tik toje gražioje šalyje-Prancūzijoje.
Jau dešimt metų tęsiai draugystė tarp ,,Volungės’’ vidurinės mokyklos  ir J. Luçat liciejaus Martigo mieste pietų Prancūzijoje.
Naująjį tūikstantmetį mes pasitikome kupini idėjų bei noro tęsti pradėtus darbus.
2001 metais mokykloje buvo vykdytas projektas  ,,Jaunimo vaidmuo sprendžiant  kultūrinio paveldo išsaugojimo problemas‘‘ , 2002 metais-,,Lietuvoje gyvenančių etninių grupių kultūriniai santykiai‘‘.
       Tiek Martigo miesto jaunimas, tiek mūsų mokyklos mokiniai buvo labai patenkinti dalyvavimu šioje projektinėje veikloje ir norėjo tęsti pradėtus darbus. Bendraujant mums iškildavo nemažai klausimų. O kodėl apskritai mums patinka tai daryti, kodėl mums norisi vėl ir vėl susitikti... Daug kodėl. Taip gimė projektas ,,Pažinkime Europą. Prancūzija (Provansas)-Lietuva (Dzūkija). Kraštovaizdžio, kultūros ir gyvenimo būdo bendrumai ir skirtumai‘‘ Projektą pradėjome informacinių technologijų pagalba. Netd@ys projekto dėka(jame mes taip pat labai sėkmingai dalyvavome) mes turime savo elektroninį žurnalą. Taigi, rinkome medžiagą, ją kaupėme, sisteminome ir pateikdavome el. Žurnale. Jį galite aplankyti adresu
http://ejurnal.eduprojects.net/lit4
      Šių metų spalio pirmąją pradėjome realų  jaunimo mainų projekto vykdymą į kurį buvo įtraukti ir penkiolika  mūsų  mokyklos moksleivių. Projekto vadovės, prancūzų kalbos mokytojos metodininkės Janina Matulevičienė ir Rasa Naujalienė  mus gana greitai subūrė į komandą ir užkrėtė kelionių virusais.  Joms tai jau kažkelinta kelionė į Prancūziją ir šios mokytojos gerai žino ką ir mes turėtume žinoti prieš išvykdami, į ką reikia atkreipti dėmesį ruošiantis kelionei.
Šios kelionės į Pietų Prancūzijos Martigo miestą tikslas buvo mus supažindinti  su šalies, kurios kalbą mokomės, jos  kultūra, gyvenimo būdu, kraštovaizdžio ypatumais  ir jų poveikiu žmonių gyvenimo būdui bei tradicijoms. Projekto autoriai siekė suteikti galimybę projekto dalyviams artimiau susipažinti su kitų šalių jaunimu, mokytis tarpusavio bendravimo meno bei tolerancijos, kadangi Provanso regione gyvena įvairių tautybių, rasių bei skirtingų religijų ir kultūrų žmonės.
     Po ilgo pasiruošimo(o gal tik atrodė, kad ilgo),  išvykome į Prancūziją. Kelionė truko beveik tris dienas, kurių metu aplankėme žymiausias Prahos vietas ir susipažinome su Rytų  Prancūzijoje esančiu Kolmaro miesu.
     Nuvykus į Martigą, susipažinome su šeimomis, kuriose turėjome praleisti dešimt  dienų. Jau sekančią dieną išvykome apžiūrėti Martigo miesto įžymiausias vietas ir licėjų, kuriame mokosi mus priėmę moksleiviai.
     Ekskursijos-viena iš projekto sudedamųjų dalių. O jų būta nemažai.
     Aix en Provence aplankėme teisingumo rūmus, dvarą, pavadintą „la place Richemele“, katedrą pavadinimu„Saint Sauveur“, grožėjomės miestelio architektūra. Pietavome prie Bimonto užtvankos priešais Šv. Viktorijos kalną, nuostabaus grožio vietovės, apsuptos kalnų, kurios tikrai  neužmirš nė vienas projekto dalyvis. Profesionali gidė parodė P.Pikaso pilį ir papasakojo daug įdomaus apie šį dailininką. Po pietų aplankėme Sezano, garsaus dailininko , gimtuosius namus ir vasarnamį, kuriame šiuo metu veikia Sezano piešinių muziejus.
      Marselis-antras pagal dydį mistas Prancūzijoje.
Vykdami į šį uostą, turėjome tikslą palyginti Lietuvos ir Prancūzijos uostus. Teoriškai bandėme tai daryti, bet realiai-tiesiog pritrūkom  laiko. Marselyje aplankėme vieną seniausių muilo gamyklų, susipažinome su muilo gamybos technologija. Tai buvo viena iš keturių Europoje veikiančių gamyklėlių, kur muilas gaminamas rankiniu būdu. Be abejo,  nusipirkome garsiųjų Marselio muilų. Aplankėme Notre Dame de la Garde  katedrą nuo kurios atsiveria visa Marselio panorama. Laivu buvome nuplukdinti į salas, esančias netoli Marselio. Matėme garsiąją Ifo pilį, kurioje pasak rašytojo Aleksandro Diuma, buvo įkalintas Edmundas Dantesas ( romano „Grafas Montekristas“ herojus), kitoje saloje papietavome ir išsimaudėme. Sugrįžę į Marselį, pasivažinėjome metro. Daugeliui mūsų tai buvo pirmoji tokia  patirtis. Kita išvykos  dalis labiau sudomino  vaikinus, mat aplankėme garsųjį Marselio futbolo stadioną, talpinantį tiek žmonių, kiek Alytuje yra gyventojų. Nors jame ir nebuvo žaidėjų, bei sirgalių, pasijutau visai kitaip nei prie televizoriaus. Atvykę į Les Baux radome nepaliestą gamtą, ir seną architektūrą. St Remi pamačiau keistą, bet įdomią vietą, V. Van Gogo psichiatrinę ligoninę. Visa tai buvo įdomu ir neapsakoma. Pabuvojome Port de Buko miestelyje,  kelionės į Mažąsias Alpes metu mus supažindino kaip iš alyvuogių spaudžiamas aliejus. Aplankėme muziejų, kur daugybė mažyčių statulėlių imitavo provincijos miestelio ypatumus. Santonų dirbtuvėje ir patys bandėme juos gaminti. Lipdėme, dažėme, rengėme. Tai vienas iš senųjų krašto amatų, kuriuo vietiniai labai didžiuojasi. Mūsų gidė papasakojo kaip provincijoje švenčiamos tradicinės šventės.  
O vėliau surengėme diskusiją apie tautinių kostiumų spalvinę gamą bei raštų įvairovę. Mūsų draugai prancūzai taip pat turėjo ką pasakyti, nes jie realiai pamatė mūsų tautinius kostiumus. Pasiskolinome iš vieno kolektyvo ir pasijutome tikrais lietuvaičiais.  Šokome ir dainavome jais apsirengę, davėme  ir pranciūziukams įsiamžinti.
     Visos matytos vietos turi savo unikalų grožį, matėme  vis skirtingus architektūriniu  paminklus. Visur kažkas savito ir nepakartojamo. Aplankyti istorijos paminklai: bažnyčios, pilys buvo tarsi sapnai, kurių ilgaoi nepamiršiu.
Visos šios aplankytos vietos pakeitė mano mąstymą ir pasaulėžiūrą, aš supratau kaip reikia saugoti ką turi, nes tai yra dalis istorijos, net ir futbolo stadionas, jei prakalbėtų daug ką pasakytų, tik reikia viską įsivaizduot, o dar geriau pamatyt ir įsitikint. . Visur radau savo mėgiamą vietą į kurią norėčiau kada nors sugrįžti.
Aš labai domėjausi prancūzų gyvenimo būdu, ir kalba. Gyvenimo būdas šiek tiek skiriasi nuo lietuvių. Prancūzai labai gerbia savo šeimą tai parodo jų aukštos kultūros lygį. Per vakarienę visa šeima susirenka prie stalo, pas mus taip nėra. Jie vakarieniauja kartu ne taip kaip mes- kas sau. Reikėtų kai ko pasimokyti iš prancūzų. Prie stalo jie daug kalbasi man irgi teko tai patirti, nes vakarienė trunka valand Prancūzijoje aš išmokau nebijoti kalbėti prancūziškai. Pirmomis dienomis buvo šiek tiek keista visur girdėti šnekant vien prancūziškai bet vėliau pripratau, ji man tapo, lyg gimtoji lietuvių kalba.
Dvi savaitės prabėgo per kelias sekundes, kai visi apsipratome atėjo laikas atsisveikinti su savo šeimomis. Gaila, nes jie jau buvo tapę mūsų giminėmis, tačiau iš kitos pusės pasiilgome mamos gamintų cepelinų ar bulvinių blynų. Po to kai mūsų lietuviškiems skrandžiams teko prancūzų virtuvės išbandymai, žodis cepelinai skambėjo lyg auksas. Mums teko vagyti visokius gyvius: austres, sraiges, moliuskus baisu.
Spėjęs susidraugauti išvykau į gimtinę, lazda turi du galus. Išvykus į Lietuvą norėjosi grįžti atgal į rojų, bet nieko negalima padaryti. Grižęs namo ir atsisėdęs savo kambaryje supratau, kokie brangus yra man žmonės su kuriais keliavau. Sėdėjau vienas ir jaučiau, kad kažko trūksta, šalia manęs nieko nebuvo. Tokios kelionės suartina žmones ilgam. Ir jeigu kam nors atsirastų šansas pagyventi prancūzijoje, pažinti jos gamtą, kultūrą ir kalbą nepraleiskite tokios progos, nes vėliau, ji gal i ir nepasikartoti. Džiaukitės tuo ką jūs turite, bet nesėdėkite vienoje vietoje, psaulis yra didelis, o gyveni tik vieną kartą. Kelionės atveria tai ko nematei, bet apie ką svajojai.
Pabuvojome Port de Buko miestelyje,  kelionės į Mažąsias Alpes metu mus supažindino kaip iš alyvuogių spaudžiamas aliejus. Aplankėme muziejų, kur daugybė mažyčių statulėlių imitavo provincijos miestelio ypatumus. Santonų dirbtuvėje ir patys bandėme juos gaminti. Mūsų gidė papasakojo kaip provincijoje švenčiamos tradicinės šventės.  
Visos matytos vietos turi savo unikalų grožį, matėme  vis skirtingus architektūriniu  paminklus. Visur kažkas savito ir nepakartojamo. Aplankyti istorijos paminklai: bažnyčios, pilys buvo tarsi sapnai, kurių ilgai nepamiršiu.
      Dabar mus dar labiau domina Europos šalių kultūra, pagerėjo motyvacija mokytis užsienio kalbų, išaugo noras domėtis ir gerbti kitų šalių, tautų ir rasių kultūrą.  
O ypač Prancūzų. Provanso regione gyvena įvairių tautybių, rasių bei skirtingų religijų ir kultūrų žmonės. Mums tai buvo nauja patirtis, kuri darosi aktuali ir Lietuvai. Mes labai džiaugiamės galėję artimai susipažinti su kitų šalių jaunimu,  supratome kas yra tarpusavio bendravimo menas  ir  tolerancija. Pajutome, kad prancūzų  kalba nėra tik dailininkų ar įžymių žmonių kalba. Vykdydami šį projektą, mes susipažinome su galimybėmis mokytis Prancūzijoje. Būdami ten, realiai supratome, kaip yra gerai mokėti šią  gražią ir vieną iš seniausių Europos kalbų. Mes žinojome , kad ne vienas mūsų mokyklos mokinys tęsia studijas šioje  šalyje. Yra ir ten dirbančių. Dabar realiai supratome, kad ir mes turime tokių galimybių.
Esame dėkingi mokytojoms Janinai Matulevičienei, Rasai Naujalienei ir  kitoms prancūzų kalbos mokytojoms už suteiktą galimybę  pažinti šalį kurios kalbą mokomės.  Šių pedagogų indėlis vystant mokyklos projektinę veiklą  tikrai akivaizdus.

Projekto dalyvių vardu
Agnė Dvilinskaitė ir Juozas Malaškevičius
Alytaus ,,Volungės’’vidurinės mokyklos moksleiviai
P.S. Nuotraukoje mūsų grupė prie Alfonso Dodė malūno

Lankytojai:2303
Reitingas: (9 vertintojai)
Sukūrimo data:11/09/04
Paskutinieji pakeitimai:11/09/04
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2021 Alytaus ,,Volungės'' pagrindinė mokykla Perjungti į Bibliotekos lygmenį