Alytaus ,,Volungės'' pagrindinė mokykla
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 6 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
VASARA
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
          VASARA
Visur sodai gražūs žydi
Ir bitutės nektaro jiems pavydi.
Laukuose gėlelių pilna
Mirga, šviečia kuokštai smilgų.
Ant kelmų prižėlę kerpių,
Netoliese tupi pulkas erkių.
Tupi ant paparčio lapo,
Austriškai viena kitai kažką sako.
Saulė leidžiasi viduryje lauko
Raudonuoja dangus iš džiaugsmo.
Ančių pulkas garsiai klega
Mato, kad dangui kažkas negera daros.
Oras staigiai pablogėja,
Nutaria nueiti erkės pas siuvėją.
Antys slepiasi tarp krūmų,
Saulė leidžiasi į savo rūmus.


                                       Vilmantas Ramonas
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Upė, vardu Sugakleja, slėpėsi nendrėse,
Popierinis laivelis plaukė upe,
Vaikas žaidė pakrantėj smėliu auksiniu,
Laumžirgis ir obuolys spinduliavo tarp jo delnų.
O vis dėlto kur yra laumžirgis? Jis nuskrido.
O vis dėlto kur yra laivas? Jis nuplaukė.
O kur yra upė?
Ji plaukė.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
                                 Jūra, aš tavęs ilgėjaus,
                                  net naktimis sapnavau.
                           Vienąkart pas tave paviešėt žadėjau,
                                bet štai antrąkart atvažiavau.

                                 Sėdžiu ant smėlio kalvos
                         ir rudeninės saulės zuikučiais gėriuos.
                             Tu oši blankios saulės apšviesta.
                                  Man tekšteli po kojom
                                    tavo bangelės puta...

                            Žinau – tavy paskendę  laivai tūno
                              ir žvejų dejonės girdis audroje.
                               Motinos mini ašarom Neptūną
                               ir sielvartą slepia giliai širdyje.

                              Bet vėl ir vėl jūrmyles skaičiuoja
                                   plaukdami įvairūs laivai.
                                      Ir vėl į tavo gelmes
                                     mėtomi žvejų tinklai.

                             Mėginu apie tave eilėraštį sudėti,
                                bet bijau, kad gal nepavyks...
                                Nežinau, kada vėl susitiksim,
                            bet visada mudvi svajoklėmis liksim,

                                     nes tu mane pakylėjai
                                    virš kasdienybės ribų.
                                Melancholišku ošimu pakerėjai
                                     einančią saulės taku.

                            Tau meilės laiško smėly nerašysiu,
                               nes vis vien bangos užsklaidys.
                               Tik atsisveikindama pasakysiu –
                               sudie, jūra, tu – ramybė ir viltis.

Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
KOKETĖ VASARA
Vasara savo žalio gymio kūną
kiekvieną dieną vis kita suknele puošia :
geltona pienių medaus,
raudona bijūnų kraujo,
žydra mažučių viktorijų,
violetine našlaičių,
marga širmų jurginų.
Taip nori ji
jaunam pavasariui
galvą susukti.
Tai koketė !
Pamanyk tik,
mašinos suknelės kraštą purvu aptaškė,
skubantys žmonės numynė -
tuoj bėga,
naują suknelę velkasi,
spalvotą kaukę keičia
iš savo nepastovumo
ir žmonėms
visus jausmus sumaišo,
kaukėmis pasipuošti gundo.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
                                          VASAROS DIENA
                                     Derlingi Vasaros plaukai
                                    Kviečių bangom į žemę krito.
                                     Tu rankoj degančioj laikei
                                       Akordus apgaulingo ryto.

                                       Auksinės žirklės tingiai kirpo
                                   Dangaus avis. Šnerėjo varpos.
                                    Aukštoj tyloj kaip vėjas tirpo
                                       Nebijančios numirti arfos.

                                         Upelis bėgo pagal liepą,
                                       Virpėdamas visom stygom.
                                          Undinė juokdamasi liepė
                                         Pašokt melodijom nuogom.

                                          Klajūnas muzikas girdėjo
                                    Balsus dangaus, vandens ir javo
                                         Ir juos simfonijon sudėjo,
                                          Ir ji šlamėjo ir žaliavo.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Visą vasarą

Lijo geltonas lietus

Ir prilijo lig medžių viršūnių.

Gelsvo vėjo bangom

Nuskalavo lapus

Ir nusėdo į žemę,-

Kol nukrito sunkus dangus

Ir gruodu pavirto.

O dabar –

Nedalinsim nakties tylos

Ir šešėliais ramybės neginsim.

Rodos,

Visko turime gausiai,

Bet rymosim ilgai dar prie stalo –

Lyg už duoną ir tylą kažkam

Savęs atiduoti nespėję.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
   LAIMĖS DRUGELIAI

   Tarsi lengvas pienės pūkelis
   Skrieja ir rodo man kelią
   Mano gyvenimas, žalia jaunystė,
   Apsigaubusi rožine skraiste…

   Saulė žydroj padangėj šviečia,
   Mane į nesibaigiančią laimę kviečia,
   Linksmi drugeliai pievose mirga-
   Šaukia mane į rytojų nepatirtą.

   Čia bus daug džiaugsmo, daug meilės,
   Tik mirguliuos margos poetiškos eilės
   Tarp žiedlapių žalių, padangių žydrų
   Ir nesibaigiančių dienų giedrų.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Nutilo laukuose siautęs vėjas,
Debesis išblaškė iš dangaus,
Vaivorykštė žemę apjuosė,
Atsigaus ji dabar po lietaus.

Kad taip ir mane apjuostų ji.
Vaivorykšte, girdi Tu !
Pavargau, pavargau jau aš,
Blaškomas gyvenimo audrų.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Neskinkite baltos lelijos

Neskinkite baltos vandens lelijos.
Paliesit žiedą – ją supurtys virpuliai;
jinai švelni – net pikto žvilgsnio bijo.
Nežadinkit, kada įmigus ji giliai.

Neskriauskite baltos vandens lelijos.
Kaip džiaugias ja, kaip glamonėja raibuliai.
Lietaus lašų karoliais apsivijus,
nežino ji, ką reiškia tūžis, niršuliai.

Paguoskit baltąją vandens leliją,
kai žmonės nesustos prie jos – nuves keliai.
Jos baltas kvapas niekad nerūdija.
Naktų žvarbas, tamsas sutinka ji žvaliai.

Ar degina kaitra, ar lietūs lyja,
apginkit baltąją vandens leliją.
Lankytojai:12300
Reitingas: (15 vertintojai)
Sukūrimo data:09/12/07
Paskutinieji pakeitimai:09/13/07
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2021 Alytaus ,,Volungės'' pagrindinė mokykla Perjungti į Bibliotekos lygmenį