Ona Jakimavičienė

Jonui Biliūnui

Viską paėmus, viską palikus
Laša virpėdama Tavo būtis.
Sodžiuj iš vėjo, sodžiuj iš rūko
Amžinas amžinas vienas esi...

Viskas nutolo, viskas išbluko,-
Driekiasi dienos – pilki grindiniai.
Sodžiuj iš vėjo, sodžiuj iš rūko
Viskas tik vakar, viskas seniai.

Tik neišduoti, tik nepamiršti –
Juk paukščiai grįžta dar vis balti.
Sodžiuj iš vėjo rūkas toks tirštas –
Viskas už mylių, viskas arti...

1979

Balandžio 11-oji – rašytojo Jono Biliūno gimimo diena, šiemet 131-oji. Kaip ir kasmet, rašytojo gimtadienis minimas jo vardo gimnazijoje, Anykščių muziejuje, Biliūnų sodyboje Niūronių kaime.

Saulėtą balandžio 11-osios rytą prisiminti iškilų anykštėną prie jo kapo kvietė Jono Biliūno gimnazijos lituanistės. Susirinkusius (gaila, labai negausiai) sveikino lietuvių kalbos mokytoja Ona Jakimavičienė. Ji prisiminė, kaip buvo minimas rašytojo 100-etis, skaitė savo kūrybos eilėraštį, skirtą Jonui Biliūnui. Ištrauką iš “Liūdnos pasakos” skaitė Adelė Aglinskaitė, čiurleno Rimantės Ražinskaitės fleitos melodija, buvo giedama “Kaip brangūs man tie kloniai”…
Prisiminimo valandėlės dalyviai sakė, kad renginys buvo nuoširdus, jautrus ir šiltas…