ŽINGSNIAI
Turinys
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 15 (0 registravosi)
Diena Zarasuose
Saulėtą, tačiau vėsų rugsėjo 19-osios rytą dvi mūsų mokyklos klasės – 8b ir IIb išsiruošė į laimėtą ekskursiją Zarasų link. Turbūt susidomėjote, koks gi konkursas čia vyko? Atsakymas paprastas – šios aštuntokų bei dešimtokų klasės buvo pavyzdingiausios bei stropiausios pagal pateisintas praleistas pamokas net visoje mokykloje!
Atvykusius į ežeringiausią kraštą Lietuvoje – Zarasus mus pasitiko saulutė, ryto gaiva, dar garuojantis Zarasų ežeras... ir labai charizmatiškas gidas! Tad ilgai netrukę ir pradėjome šios dienos ekskursiją.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Pirmiausia, gidas pasiūlė eiti Zarasų miesto pažiba – apžvalgos ratu. Jis tikrai paliko didelį įspūdį! Paėjus 17-os metrų aukščio ratu, atsiveria visa Zarasų ežero panorama ir dar labiau - auksinio rugsėjo grožis. Štilio numarintas ežeras ir margaspalvėm skraistėm apsisiautusių medžių kolonos, stovinčios ir jį saugančios. Ar gali būti kas gražiau?
Ne vieno turisto akį patraukė ir gražiai sutvarkyta Zarasų ežero pakrantė. Fontanas, liepteliai, scena, valtys bei jachtos. Atrodo, jog vaikščiotum ne mūsų mažoje Lietuvoje, o kokiame jaukiame Prancūzijos provincijos miestelyje.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Susipažinę su Zarasais, pajudėjome visiems žinomo seniausio Lietuvoje ir vieno iš galingiausių Europoje Stelmužės ąžuolo link. Sunku net protu suvokti, kaip jis toks didelis ir stiprus galėjo užaugti. O prie pat ąžuolo stovi pati seniausia Lietuvos bažnyčia. Ji tikrai unikali savo grožiu ir gotikinio stiliaus detalėmis.
Būnant šiame krašte privaloma aplankyti ir Dusetas. Šis kaimelis žymus savo meno galerijomis, architektūros parku bei, žinoma, žiemos žirgų lenktynėmis ant Sartų ežero. Visi kartu pasigrožėjome architektūros dirbiniais, apžiūrėjome Sartų ežero kranto liniją, paskui pėstute nužingsniavome Dusetų regioninio parko muziejaus link. Įsivaizdavau jį... na, nuobodoką - kaip dauguma senų muziejų. Tačiau dabar galiu visiškai neigti savo nuomonę. Manau, jis tapo mano favoritu tarp visų aplankytų muziejų. Naujoviškas dizainas, speciali įranga, padedanti tarsi žaidimo forma sužinoti vis kažko naujo apie Dusetas ir Sartų ežerą. Daug stendų, jauki atmosfera. Visi likome sužavėti.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Mums teko garbė pabuvoti prie Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos, šventu vandeniu nusiprausti veidą ar net parvežti jo namiškiams.
Mūsų ekskursiją vainikavo Šlyninkos vandens malūnas. Jis – jau tris šimtmečius veikiantis ir vis dar visą autentišką įrangą turintis malūnas. Apie jį mums papasakojo linksmas bei nuoširdus vyras, malūno šeimininkas. Jis aiškino, kaip ankščiau žmonės vertino malūnus, ir pabrėžė, jog laikydavo ir dabar laiko juos ne pastatais, o gyvomis būtybėmis. Šeimininkas leido mums paragauti įvairių rūšių miltų, parodė išsamų miltų malimo procesą. Paragavome ir šiltų, šeimininkės iškeptų blynų, aišku, iš šiame malūne sumaltų miltų. Ties šia stotele ir baigėsi mūsų kelionė, grįžę į autobusą pajudėjome Anykščių link.
Visų mokinių vardu norėčiau padėkoti mus lydėjusioms mokytojoms: Violetai, Gitanai bei Virginijai už puikiai suorganizuotą ekskursiją. Ačiū!
Lankytojai:1102
Reitingas: (20 vertintojai)
Sukūrimo data:09/21/12
Paskutinieji pakeitimai:09/21/12
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
Impressio eJournal © 2017 ŽINGSNIAI Perjungti į Bibliotekos lygmenį