ŽINGSNIAI
Turinys
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 46 (0 registravosi)
Mūsų direktorė
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Miglės Šulskutės nuotr.
Bene baisiausia mokytojos ištarta frazė mums, mokiniams, yra: „Tuoj nuvesiu pas direktorę!”. Visai neseniai įsitikinome, kad to bijoti tikrai nereikia. Galbūt pas direktorę nueiti pamokos metu visai apsimoka – ramiame jos kabinete pailsiname galvą, ramiai ir maloniai pakalbame su direktore, o galų gale sutikite - sėdėjimas pamokoje nėra mėgstamiausia jūsų veikla. Nors mums tokia išsisukimo nuo pamokos laimė nepasitaikė, bet pertrauką vis vien praleidome gerai ir turiningai.
Direktorė mus pasitiko kaip visada su šypsena veide. Paklausta, iš kur semiasi tiek geros nuotaikos ir energijos, negalvodama atsakė:
- Iš jūsų. Juk jūs kiekvieną dieną taip pat šypsotės, skleidžiate gerą nuotaiką mokykloje. Net mokiniai, atėję iš kitų mokyklų nėra labai nuskriausti. Nors jiems ir teko palikti savąsias mokyklas, čia nėra jau taip blogai, net ir jie šypsosi.
- Kada nusprendėte, jog norite būti mokytoja?-klausiame.
- Pirmoje klasėje. Dar pamenu, kaip sėdėdama Seniui Šalčiui ant kelių ir paklausta, kuo noriu būti užaugusi, pasakiau, jog aš būsiu matematikos mokytoja.
- Baigusi mokslus ir gavusi paskyrimą į mūsų mokyklą, sakėte, kad čia tikrai neliksite, bet štai jau 30 metų kaip jūs čia mokytojaujate. Kas pririšo jus prie šios vietos?
- Na, atsirado žmogus, dėl kurio čia likau. Tai mano vyras.
- Jūs – direktorė, iš tiesų turite daug darbo. Bet ar turite laisvalaikio?
- Turiu. O jei neturiu, jo pasidarau. Kai turiu laisvo laiko, labai mėgstu šeimininkauti. Taip pat mėgstu skaityti, bet mano skaitymai – naktiniai. Niekaip neatsikratau moksleiviško įpročio.
Atrodo labai keista, bet direktorė, paklausta, ar priklauso žmogaus laimė nuo jo išsilavinimo, atsakė, jog tikrai ne.
- Juk jei žmogus yra baigęs 9, o ne 10 klasių, negi jis yra kažkuo prastesnis? Žinoma, išsilavinimas suteikia darbą, darbas pinigus, bet kiekvienas gali būti laimingas savaip.
- Koks jūsų gyvenimo tikslas?
- Tikriausiai, kad nebūtų gėda išeiti.
Taigi, visai nebaisu nueiti į direktorės kabinetą. Ten tvyro ramybė. Direktorė lyg rami upė džiunglėse užeinančius savu ar nesavu noru nuplauna, kad taptume švaresni, lengvesni... Tik ar mes patys to norime?
Lankytojai:930
Reitingas: (71 vertintojai)
Sukūrimo data:10/04/12
Paskutinieji pakeitimai:10/05/12
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
Impressio eJournal © 2017 ŽINGSNIAI Perjungti į Bibliotekos lygmenį