ŽINGSNIAI
Turinys
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 31 (0 registravosi)
Prancūzija - čia
Karštą įpusėjusio birželio dieną po treniruotės su drauge vaikštinėjome mieste. Šnekučiavomės, juokėmės ir buvom visai pamiršusios apie mokslus ir viską, kas tik susiję su mokykla. Bet tada suskambo mano telefonas.
- Ša, nepažįstamas numeris, – pasakiau Martynai.
Atsiliepusi išgirdau gerai pažįstamą prancūzų kalbos mokytojos Laimos balsą. Ji man papasakojo apie nuostabią galimybę – nemokamą kelionę į Prancūziją. Mat yra dvi vietos, kurias dovanoja prancūzų institutas EMILE klasių mokiniams. Vienas iš laimingųjų turėjo būti alytiškis, kitas – anykštėnas. Viena bėda – tas mokinys turėjo būti 16 metų. Gaila, bet man prieš mėnesį su trupučiu buvo suėję tik penkiolika. Abi su mokytoja šiek tiek nusivylėme, tačiau ilgai neliūdėjome, nes visada yra kiti metai, ir aš, jei tik toliau stengsiuosi mokytis prancūzų kalbos, gal vėl turėsiu galimybę pakeliauti.
Europos kalbų dieną apsilankėme kalbų mugėje. Ten mokytoja, pastvėrusi mane už parankės, nusivedė į prancūzų kalbos palapinaitę. Susipažinau su keliais prancūzų kalbos instituto darbuotojais, kurie pasakė, jog šiemet dėl tos pačios kelionės jau vyks konkursas, o jo pobūdis – pokalbis su kalbos atašė Luc Aubry. Žinoma, su mokytoja po truputį pradėjome ruoštis. Prancūzų kalbos rašiniai, pokalbiai, pasakojimai padėjo suprasti, kad reikia stengtis, stengtis ir dar kartą stengtis.
Kovo 6-ąją su mokytoja nuriedėjome į Vilnių. Atvykome šiek tiek per anksti, bet Luc su savo padėjėja Snieguole tik apsidžiaugė: mat kovas – frankofonijos mėnuo ir darbų per akis, instituto darbuotojai vos spėja visur sulakstyti. Pokalbis neprailgo, buvo įdomu pabendrauti su tikru prancūzu be jokių vertėjų. Luc Aubry labai malonus, šiltas ir geraširdis žmogus. Man nežinant vieno kito žodelio jis padėjo, kartais abu pasijuokdavome. Po pokalbio net neberūpėjo kelionė ar konkursas. Pabuvusi visiškai prancūziškoje aplinkoje, pasiklausiusi, kiek frankofoniškų planų vien šį mėnesį bus įgyvendinta Lietuvoje, supratau, jog pirmiausia reikėtų gerai įsijausti į patį gyvenimo būdą, šiek tiek susipažinti su kultūra čia, kad būtų į ką geriau įsigilinti pačioje Prancūzijoje. Na, visada reikia tikėtis geriausio, o kada ten nuvyksiu, kaip kas bus – dar pamatysim.
Lankytojai:548
Reitingas: (10 vertintojai)
Sukūrimo data:03/09/14
Paskutinieji pakeitimai:03/09/14
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
Impressio eJournal © 2017 ŽINGSNIAI Perjungti į Bibliotekos lygmenį