Didžiuojuosi savo mokykla
Content
Information page
Enter editor's office

Users on-line: 1 (0 logged)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Show picture in original size.
Matas Šalčius 1890 09 20 – 1940 05 27
Matas Šalčius – mokytojas, pirmojo pedagoginio laikraščio įkūrėjas.
Įsivaizduokite, kad aštuoniolikmetis jaunuolis carinės priespaudos metu Žemaitijos užkampyje, Vytogaloje, išdrįso mokyti kaimo vaikus lietuviškai!
Matas Šalčius – Šaulių sąjungos iniciatyvinės grupės dalyvis.
Matydamas vokiečių susidorojimą su Lietuvos kareiviais, Matas Šalčius negalėjo likti abejingas, ir 1919 metais birželio 27 dieną įkūrė Šaulių sąjungą bei pats sugalvojo jos pavadinimą.
Matas Šalčius – rašytojų ir žurnalistų organizacijos įkūrėjas.
1925 metais laikraščio žurnalo „Trimitas“ organizuoja reporterių kursus, kurie paruošė pirmąją žurnalistų profesionalų bangą. 1926 metais įkuria klubą „PEN“, sujungdamas rašytojus.
Matas Šalčius – keliautojas.
1929 metais įsteigia „Lietuvos turizmo sąjungą“ ir pats keliauja. „Aš norėjau apvažiuoti aplink pasaulį motociklu ir tuo atžvilgiu pasiekti pirmutinio rekordo Lietuvoje. Tačiau vis labiau mane į šią kelionę traukė tolimi, nepažįstami kraštai...“
Matas Šalčius – žmogus legenda, mūsų žemietis ir Panemunės gyventojas.
„Brolau! Aš pašvenčiau savo jėgas šalies švietimui ir laisvei, bet mažai padariau. Tęsk tu toliau mano darbą.“ (Matas Šalčius)
Show picture in original size.
   MATAS ŠALČIUS-PEDAGOGAS, PUBLICISTAS, KELIAUTOJAS
Mato Šalčiaus gyvenimas nebuvo ilgas - gyveno lygiai 50 metų.
Iki Pirmojo pasaulinio karo M.Šalčius mokytojavo, dar aktyviau rūpinosi pedagogika, vis daugiau rašė, labai gynė lietuvių kalbos padėtį ir teisę mokykloje, gyvenime. Nesunku suprasti, kaip tai buvo svarbu, nes po formalaus lietuviško spaudos teisių atgavimo krašto rusinimas buvo tęsiamas. Tad M.Šalčiaus patriotinis aktyvumas neliko nepastebėtas, jis buvo persekiojamas. Pirmajam karui prasidėjus, per Sibirą, Tolimuosius Rytus išvyko į Ameriką (Kaliforniją). Ten jis veikė labai aktyviai - mėgino studijuoti, daug rašė, leido nedideles knygeles, daugiausia Lietuvos istorijos klausimais. Tas knygas, straipsnius žurnalams siuntė į Lietuvą.
Į Lietuvą sugrįžo 1919 metais. Pasinėrė į visuomeninį gyvenimą, į Nepriklausomos Lietuvos kūrimo darbą. Palaikė ryšius (rodo ir laiškai) su K.Būga, J.Basanavičiumi, B.Sruoga, M.Jankumi, S.Šimkumi, Vydūnu, L.Vaneikiu, J.Šliūpu, J.Savickiu ir kt. Įvairius darbus, svarbias pareigas besikuriančioje Lietuvos valstybėje atliko M.Šalčius: buvo ELTOS direktorius, 1924-1925 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos pirmininkas, įkūrė Šaulių sąjungą ir kt. Po 1926 m. įvykių nuo politinės veiklos pasitraukė, dirbo įvairius darbus, reiškėsi spaudoje.
1929 m. lapkričio 20 d. pradėjo ilgą kelionę, kurią baigė 1933 m. rugsėjo 20 d. - kone 4 metai kelyje. Išvyko kartu su dabar žinomu antropologu A.Poška, bet neilgai trukus išsiskyrė ir keliavo vienas.
Kelionėje M.Šalčius ne tik pažino naujus kraštus, rašė, pasakojo apie juos tėvynainiams Lietuvoje, bet ir tuose kraštuose skelbė apie Lietuvą (mokėjo anglų, ispanų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų kalbas). Daug iš jo pirmą kartą apie tokią šalį, valstybę, tautą, kalbą girdėjo. Grįžęs labai greitai apie kelionę parašė 6 dalių knygą „Svečiuose pas 40 tautų” (viso apie 1700 psl.), kurią 1935 m. „Spaudos fondas” apdovanojo premija.
Show picture in original size.
Šalčių šeima
Kartais M.Šalčius savo sunkioje kelionėje - lyg vaikas. Antai, Turkijoje randa įdomų roplį, vargdamas jį nešasi... O Irane, vienoje vietoje ilgiau užsibuvęs, priglaudžia našlaitį berniuką Achmedą. Prisiriša vienas prie kito, ir kai reikia skirtis - vienam gaila, kitas nenori likti. Abu verkia.
1936 m. gavęs premiją, vėl palieka namus. Išvyksta į Pietų Ameriką. Turi sumanymą - Žemę iš kito šono apkeliauti, aprašyti. Pradžioje tenai nuvykęs į vieną vietą bandė telkti lietuvius, manė, jog kartu bus gyventi lengviau, pradėjo leisti laikraštį „Išvien”. Bet argi keliautojas gali gyventi vienoje vietoje? Leidžiasi į kelionę išilgai Ameriką - nuo Ugnies Žemės Aliaskos link. Važiuoja dviračiu. Po penkių mėnesių sustoja Čilėje, Santjage pagyvena pusmetį, rašo, nuvyksta į Robinzono Kruzo salą. Pradeda kelionę kita linkme - pasiekia Amazonės aukštupį ir leidžiasi laiveliu Atlanto link. Kelionė buvo labai sunki. Daug ko nežinome, nesužinosime... Guajaro - Mirime kaimelyje susirgo drugiu ir mirė. Tai buvo 1940-05-27.
Kas mums Matas Šalčius, žvelgiant į jo žygius iš istorinės perspektyvos?Didis žmogus, paskyręs save Lietuvai, jos švietimui, jos garbei. Juk jis siekė dviejų dalykų - kuo daugiau apie pasaulį papasakoti, paliudyti savo tautiečiams Lietuvoje ir svetur nunešti žinių apie Lietuvą.            
Show picture in original size.
 Daugelis, ypač jaunų skaitytojų ir šiandien knygą perskaitys, patirs, koks nepaprastas, prieštaringas, žavus pasaulis. Kartu pajus, kokį žmogų - Matą Šalčių - turime savo kultūros istorijoje. Ypač daug jo kelionėje nerimo, užsispyrimo, gerumo. Jis prasiskverbė į nežinomiausias lankytųjų kraštų nuošalumas, susitiko su indų poetu Rabindranatu Tagore, kuris jam sakė: „Tamsta, pranešk per spaudą, kad aš linkiu Lietuvai visokeriopo žydėjimo ir klestėjimo, jos žmonėms pasisekimo. Telaimina aukščiausioji būtybė jūsų žygius”. O M.Gandi keliautojo dienoraštin įrašė: „Aš linkiu Lietuvai visokeriopo labo”. Kaip brangūs mums ir šiandieną per M.Šalčių apturėti geri jausmai ir linkėjimai Lietuvai.
             

Show picture in original size.
Mato Šalčiaus patarimai:
...būti visada linksmam, gyvam, jokių šiurkštumų su artimaisiais...
...valdyti save piktume, neleisti vaikams skųsti vienas kito...
...niekam nepataikauti...
...būti taupiam...
...kiekvieną vakarą perkratyti (įvertinti) praeitos dienos darbus...
...tobulinti naudingais skaitymais protą, atmintį ir atidą (dėmesį)...

Kitų rašytojų nuomonė apie Matą Šalčių:
A.Vienuolis:...gilus žurnalistas, gamtos mylėtojas ir pasaulinis keliautojas”.
Č.Kudaba:”...tai fenomenas mūsų kultūros istorijoje, kuriuo reikia didžiuotis”.
Show picture in original size.
Proginė ekslibrisų paroda
MATO ŠALČIAUS SVARBIAUSIOS GYVENIMO DATOS IR DARBAI

Gimė 1890-09-20 Čiudiškių kaime Prienų rajone, valstiečių šeimoje.

1901-1905 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje.
1905 m. mitinge už pasisakymą prieš carizmą pašalintas iš gimnazijos.
1907-1908 m. mokėsi „Saulės” gimnazijoje.
1908-1914 m. mokytojavo Skuode, Vytogaloje: laikraščio „Mokykla” pirmasis redaktorius.
1915-1917 m. Amerikoje buvo Nukentėjusių nuo karo šelpimo draugijos komiteto sekretorius, aktyvus aukų rinkėjas.
1919 m. birželio 22-23 d. inicijavo Šaulių sąjungą: buvo pirmasis „Trimito” redaktorius.
1919-1922 m. mokytojavo Kauno „Aušros" gimnazijoje.
1922 m. (vasario - gruodžio mėn.) buvo Eltos žinių agentūros direktorius.
Show picture in original size.
Kriukų šauliai su Matu Šalčiumi apie 1925 m.
Manoma, kad su šiais šauliais jis ir partizanavo
1925 m. prie „Trimito” organizavo žurnalistams kursus.
1924-1928 m. studijavo Kauno VDU teisės fakultete ekonomiką.
1927-1928 m. buvo „Lietuvos aido” redaktoriaus pavaduotojas.
1929 m. gegužės mėn. 3 d. įsteigė Lietuvos turizmo sąjungą.
1929-1933 m. keliavo po Europą, Afriką, Aziją.
1936 m. vasario 16 d. gavo Spaudos fondo premiją už knygą „Svečiuose pas 40 tautų” (6 dalys, maždaug 1700 psl.).
1936 m. išvyko į Pietų Ameriką.
1936 m. įsteigė Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjungą „Sujungtoji Baltija” (Argentinoje).
1939 m. keliavo po Pietų Ameriką, Ugnies Žemę, Aliaską.
1940 m. gegužės 27 d. mirė Bolivijoje, užsikrėtęs drugiu. (Kapo vieta dar nežinoma).
Visitors:8710
Rating: (44 evaluators)
Date created:04/27/04
Last change:04/28/04
Rate this article:
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 Didžiuojuosi savo mokykla Switch to Library level