Palangos Senoji gimnazija
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 1 (0 registravosi)
Žymūs Palangos žmonės
Palanga metraščiuose pirmą kartą paminėta 1253 metais ir viduramžiais buvusi svarbiu prekybos bei ikikrikščioniškojo tikėjimo kulto centru, XIX a. pirmoje pusėje vis labiau ėmė garsėti kaip pajūrio vasarvietė. Greitai sklido žinia apie naują būdą gydyti visas ligas be gydytojo. Dar labiau Palangą išgarsino lenkų rašytojo, kilusio iš Lietuvos bajorų, Adomo Mickevičiaus apsilankymas 1824m. Neilgai trukus Palanga tapo tokia populiari, kad visos gyvenvietės trobos, visi svirnai ir svirneliai buvo užimti atvykusių vasarotojų.
Grafų Tiškevičių dėka Palanga tapo tikru kurotu. Palangos dvaro savininkas grafas Juozapas Tiškevičius, matydamas puikią perspektyvą kurortui plėtoti, XIX a. aštuntame dešimtmetyje ėmėsi didžiulių investicijų: 1877 - 1880 m. atidarė erdvų restoraną bei pirmąjį kurorto viešbutį ir pagal kaimyninių kraštų tradiciją pavadino jį Kurhauzu. Grafo pastatyti net keli vasarnamių kompleksai, įkurtas vasaros teatras, nutiesti pasivaikščiojimo takai miške, pastatytos maudymosi kabinos jūros pakrantėje, įrengtos maudyklės su marmurinėmis voniomis ir pašildomu vandeniu. Ketindamas įrengti prieplauką, 1884 - 1888 m. J.Tiškevičius pastatė tiltą, vedantį į jurą, kuris ilgainiui tapo vienu svarbiausių Palangos miesto simboliu.
Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties Palangą paveldėjęs jo sūnus Feliksas Tiškevičius 1893 m. pietiniame Palangos pakraštyje pasistatė naujus dvaro rūmus ir aplink juos suformavo puikų angliško stiliaus parką, kuris iki šiol yra kruopščiai prižiūrimas ir todėl mėgstamas miesto gyventojų bei svečių. Tiškevičių giminės atstovai toliau želdino naujas kurorto teritorijas, statė vasarnamius ir šiltąsias maudykles, įrengė specializuotas gydyklas.
XX a. pradžioje Palanga savo įrengimu prilygo geriausiems Vokietijos kurortams, o paplūdymys buvo įrengtas pagal geriausius užsienio pavyzdžius. Palangoje veikė gimnastikos - ortopedijos gydykla, kurioje dirbo masažistai ir buvo įrengtas soliarumas. Sezono metu poilsiautojų sveikata rūpinosi vietiniai gydytojai, taip pat keletas gydytojų iš Vilniaus, Varšuvos ir Lodzės. Parke ir pajūryje kasdien koncertuodavo pučiamųjų orkestras. Kurhauze buvo įrengta kavinė su bilijardine, žaidimų kambariu, skaitykla. Mieste buvo įrengtos gimnastikos, teniso, futbolo, kėglių, krepšinio aikštelės. Buvo galima pakeliauti ar pajodinėti žirgais po apylinkes.
Pirmosios nepriklausomybės laikais Palanga tapo neoficialia Lietuvos vasaros sostine. XX a. trečiame - ketvirtajame dešimtmetyje iš grafo F.Tiškevičiaus įsigiję žemės sklypus, turtingesni Lietuvos piliečiai iš įvairiu vietovių Palangoje ėmė statytis vasarnamius ir vilas. Palangoje vasarodavo Lietuvos prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis, garsūs Lietuvos menininkai ir inteligentai. Dažnai savaitgaliui suvažiuodavo ir ministrai, kartais netgi vykdavo Ministrų kabineto posėdžiai.
Sovietiniais laikais išsiplėtė kurorto ribos, iškilo daug žinybinių poilsio namų, sanatorijų, buvo pastatyta nemažai viešojo maitinimo įstaigų. Kurorto reikmėms pastatytas oro uostas. Palanga buvo tapusi vienu svarbiausių Sovietų Sąjungos Baltijos jūros kurortų.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, poilsiautojų srautas iš rytų žymiai sumažėjo, tačiau per ilgus metus sukaupta patirtis padėjo Palangos sanatorijoms persiorientuoti ir prisitaikyti prie naujų rinkos reikalavimų.
1874 m. Palangoje muitinės darbuotojo šeimoje gimė žymus lietuvių keliautojas, Vidurinės Azijos tyrinėtojas Konstantinas Aris (1874 - 1941), parašęs dviejų tomų knygą "Mano kelionė i Vidurinę Aziją".
1885 m. lapkričio
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Birutė ir Kęstutis
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Grafas Feliksas Tiškevičius
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Architektas E.Andre
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Skautijos įkūrėjas Baden Powellas Palangoje
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Lietuvos finasų ministras Vladas Jurgutis
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona
17 d. Palangos valsčiuje gimė kunigas, ateitininkas, ekonomikos profesorius, Lietuvos banko organizatorius, Lietuvos nacionalinės valiutos "tėvas", Lietuvos Mokslų akademijos pirmininkas Vladas Jurgutis (1885 - 1966). Palangoje, J. Piktuižio gatvės 17-as namas, kuriame gimė Vladas Jurgutis, paženklintas atminimo stela.  Vladas Jurgutis palaidotas Palangos kapinėse.
1909 m. kovo 15 d. Palangoje gimė Lietuvos Laisvės Kovų sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis - Vytautas (1909 - 1954), žuvęs Maskvos Butyrkų kalėjime (sušaudytas).
Palangoje gimė rašytoja beletristė Aleksandra Šilgalytė (1904-1997), rašytojai Ignas Pikturna, Ramutė Skučaitė, Laimonas Tapinas, Raimundas Daukšas.
Palangos progimnazijoje 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje mokėsi įžymūs tarpukario Lietuvos veikėjai: VDU profesorius Steponas Kairys (1879-1964), generolas leitenantas Pranas Liatukas, advokatas Liudas Noreika (1884-1928), advokatas II ir III Seimų narys, 1920 - 1922 m. vidaus reikalų ministras Rapolas Skipitis (1887-1976), Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona (1874-1944), filosofijos daktaras, Lietuvos diplomatas, pasiuntinys Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje Jurgis Šaulys (1879-1948) ir jo brolis bažnytinės teisės profesorius, Kauno arkivyskupijos generalinis vikaras Kazimieras Šaulys (1872-1964), Lietuvos Universiteto profesorius Jonas Šimkus (1873- 1944), advokatas Petras Šniukšta (1877-1952), Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras JAV Povilas Žadeikis (1887- 1957), žurnalistas, "Kario" redaktorius Stanislovas Kuizinas, kompozitorius, operos dirigentas Juozas Tallat - Kelpša. Net keturi iš jų, Antanas Smetona, Steponas Kairys, broliai Jurgis ir Kazimieras Šauliai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą.
Palangoje vieną meilės vasarą praleido ir čia kūrė kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir jo sužadėtinė rašytoja Sofija Kymantaite - Čiurlionienė. Palangoje gyveno ir kūrė kompozito- riai Eduardas Balsys ir Balys Dvarionas (Palangos kapinėse palaidoti Balys Dvarionas, Aldona Smilgaitė-Dvarionienė, Aldona Dvarionaitė).
Palangos vardą 19 a. pabaigoje išgarsino pirmojo lietuviško vaidinimo Keturakio "Amerika pirtyje" organizatoriai : rašytoja Gabrielė Petkevičaitė - Bitė ir daktaras Liudas Vaineikis. Apie Palangą rašė aušrininkas dr. Jonas Šliūpas, lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, kunigas Juozas Tumas - Vaižgantas, profesorius Ignas Končius, rašytojas Motiejus Valančius, rašytoja Stasė Vaineikienė. Palangą apdainavo poetai Silvestras Valiūnas (1789-1831), Jonas Mačiulis - Maironis (1862-1932), Vincas Mykolaitis - Putinas (1893-1967), Salomėja Neris (1904- 1945).
Palangai savo darbus kūrė skulptoriai Robertas Antinis ("Eglė žalčių karalienė"), Stasys Žirgulis (atkūrė Palangos parko skulptūrą "Laiminantis Kristus"), Nijolė Gaigalaitė ("Jūratė ir Kastytis"), Konstancija Petrikaitė - Tulienė ("Birutė"). Savo darbus Palangai dovanojo lietuvių išeivijos skulptorius Antanas Mončys, žemaitis, gyvenęs ir kūręs Paryžiuje, amžinam poilsiui atgulęs Grūšlaukėje, Kretingos rajone.
Kurorte ilsėdavosi garbingiausi Lietuvos veikėjai. Kiekvieną vasarą iki pat mirties Palangoje atostogaudavo kalbininkas Jonas Jablonskis. Palangoje vasarodavo šalies prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis. Palangoje lankėsi ir plačiai pasaulyje žinomi žmonės - Adomas Mickevičius (1824), skautų judėjimo įkūrėjas seras Robertas Baden - Powell'as (1933), poetas, 1992 m. Nobelio literatūrinės premijos laureatas Josifas Brodskis (1967).
Jonas Šliūpas – pirmasis Palangos burmistras  
Jonas Šliūpas – pirmasis Palangos burmistras  
Jo gimtinė – Rakandžių kaimas Šiaulių rajone. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje Maskvos ir Petrapilio universitetuose. Vėliau JAV studijavo mediciną, dirbo gydytoju. Vėliau grįžo į Lietuvą ir dirbo gydytoju Biržuose, Šiauliuose. 1923 m. Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas suteikė J. Šliūpui istorijos garbės daktaro laipsnį, o medicinos fakultetas – medicinos garbės daktaro laipsnį. 1930 m. Jonas Šliūpas persikelia gyventi iš Kauno į Palangą. Nes jo antroji žmona Grasilda Grauslytė buvo palangiškė. J. Šliūpas tuo metu rašė, kad Palangos kultūrinis
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Jonas Šliūpas
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba
gyvenimas labai menkas, o žmonių vargas didelis. Ypač vargingai gyveno miestiečiai, kurie nuomojo žemę ir už ją nesugebėdavo išsimokėti mokesčių. Jis išrūpino antraeilio kurortinio miesto statusą.
 1932 m. pabaigoje burmistru palangiškiai išrinko J. Šliūpą. Šliūpas išsprendė miesto apšvietimo elektra klausimą. Po 1938 m. gaisro Šliūpas kreipėsi į Lietuvos žmones prašydamas pagalbos. Po gaisro Palanga turėjo būti atstatoma padalintu į prekybinį ir neprekybinį rajonus. Taip pat kita aktuali problema buvo ta, kad Palangos vid. m – kloj buvo tik 6 klasės ir buvo reikalinga pastatyti gimnaziją.  


Feliksas Tiškevičius ir jo veikla Palangoje
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Antanina Tiškevičienė
Feliksas Tiškevičius   Grafas Mykolas Tiškevičius Palangą nupirko iš generolo N. Neselovskio
1824 m. Jis ir pradėjo kurti Palangoje kurortą. Pradžią dabartiniam parkui padarė Feliksas Tiškevičius 1891 m. Taip pat ir toliau rūpinosi kurorto augimu: statė naujas vilas, iškasė artezinį šulinį, atidarė krautuvę, priešais senuosius dvaro rūmus pastatė Kurhauzą, kuriame veikė biliardinė, skaitykla, viešbutis, kazino.
  1893 m. Grafas Feliksas Tiškevičius Lenkijoje vedė turtingo dvarininko dukrą.
  Parvykę gyventi į Palangą jie imasi pertvarkyti savo valdas. Pasistatė naujus dvaro rūmus (gintaro muziejų) pagal vokiečio Švechteno projektą. Šiuos rūmus apsupo 60 hektarų  parku, kurį suprojektavo prancūzas Andrė. Šiam parkui įkurti reikėjo didžiulio žmonių darbo. Kasant juodžemį prie Būtingės darbininkai rasdavo gintaro gabalų. Tiškevičius pradėjo supirkinėti gintarus, tuo padarydamas pradžią archeologinei gintaro kolekcijai. Ši kolekcija buvo eksponuojama net Paryžiuje.
  Su žmona Antanina F. Tiškevičius susilaukė 10 vaikų:

1) Marija Teresė;              6) Jonušas;
2) Kristina;                       7) Feliksas;
3) Sofija;                         8) Stanislovas;
4) Alicija;                         9) Juozapas;
5) Antanina;                    10) Alfredas (gyvas).
Pirmoji Palangos fotografė
XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje pusėje Palangoje dirbo  plačiai pagarsėjusi miestelio fotografė: viena pirmųjų moterų fotografių Paulina Mongirdaitė.
Pirmoji Palangos kurorto fotografė Paulina Mongirdaitė gimė 1865 m. Raseinių apskrityje, bajorų Mongirdų (herbas Wadwicz - Žuvys) šeimoje. Į Palangą, kur jos tėvai buvo nusipirkę du namus, atsikėlė apie 1885 m. P. Mongirdaitė mokėjo keletą užsienio kalbų, buvo šiek tiek pasimokiusi piešimo, svečiuodamasi pas seserį Varšuvoje, išmokusi fotografuoti. Iš ten atsivežė ir fotoaparatūrą. 1890 m. prie savo namų pasistatė pirmąjį Palangoje dienos šviesos paviljoną (jis buvo šalia vaistinės, dabartinėje Vytauto gatvėje) ir ėmė fotografuoti. Tuo metu nuotraukas užklijuodavo ant fotografijų kortelių, kuriose būdavo pavaizduota alegorinė sparnuota moteris debesų fone, dešinėje rankoje laikanti teptuką, o kairėje - paletę su teptukais. Nuotraukos apačioje būdavo įspaudžiamas spaudas. Jame ant stilizuoto kaspino matėsi užrašas Wadwicz Mongird Polangen. Jau XX a. pradžioje P. Mongirdaitė naudojo kitą foto kortelę, kurioje pavaizduota spinduliuojančios saulės su penkiakampe žvaigžde fone stovinti alegorinė sparnuota moteris. Ji dešinėje rankoje
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Vytauto gatvė 1928 m. (Mongirdaitė)
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Sofija Tiškevičienė su anūkais (Mongirdaitė)
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Palangos Kurhauzas
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Naglio kalnas
laiko teptuką ir  
kažką piešia popieriaus lakšte, žemiau - fotoaparatas ant trikojo, o po juo praskleistas albumas ir paletė su teptukais. Kaire ranka moteris prilaiko amūro iškeltą fotografijų albumą. Ties viduriu įrašas: Pauline Mongird, o žemiau, po lauro šakele - POLONGA Guv. Kurland. Averse, po priklijuota nuotrauka - dar vienas įrašas: Pauline Mongird a Polonga. 1907-1915 m. kai kurių nuotraukų nugarėlėse aptinkame įrašą: Zakład artystyczno - fotograficzny Pauliny Mongird w Połądze (Kurlandja). To paties laikotarpio nuotraukų averse pasitaiko ir įrašas: P . Mongird Połaga.                       Grafai Tiškevičiai jai buvo užsakę nufotografuoti Palangos bei Kretingos parkus ir pagaminti fotografijų albumus. Tai, matyt, paskatino P. Mongirdaitę fotografuoti ir Palangos vaizdus, gamtą, pajūrį. 1890 m. P. Mongirdaitė parengė albumą „Kretynga“. Penkiose dešimtyse nuotraukų   Kretingos dvaro pastatai, parkas, Palangos ir Kretingos miestelių vaizdai, bažnyčios. 1910-1915 m. ji išleido atvirukų su Kretingos turgaus aikšte, Bajorų pasienio ir kitais vaizdais.
P. Mongirdaitė buvo guvi, judri moteris, tačiau silpnos sveikatos. Mirė 1916 metais, palaidota Palangos kapinėse, netoli koplyčios.
Text
Lankytojai:10347
Reitingas: (33 vertintojai)
Sukūrimo data:03/04/04
Paskutinieji pakeitimai:03/31/04
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
Impressio eJournal © 2017 Palangos Senoji gimnazija Perjungti į Bibliotekos lygmenį