Palangos Senoji gimnazija
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 4 (0 registravosi)
Nauja Senoji Palanga
Žila Baltija, šiaušdama bangas, meta gintarą ant baltutėlio pajūrio smėlio. Juo didesnė audra, juo daugiau ir didesnių kruopelyčių pabirs pakrantėje...
Legenda pasakoja. Atsitiko tai seniai, kai dievas Perkūnas dar buvo vyriausias tarp dievų, o deivė Jūratė gyveno gintaro rūmuose Baltijos jūros dugne. Ji buvo pati gražiausia tarp deivių, tačiau nieko nežinojo apie žmogišką meilę. Ten, kur Šventoji įteka į jūrą, drąsus žvejys Kastytis tinklais gaudė žuvį. Deivė Jūratė paprašė undinių perspėti žveją, kad jis nedrumstų vandenų ramybės ir nebaidytų žuvyčių. Kastytis nekreipė dėmesio į perspėjimus ir toliau gaudė žuvis. Kai Jūratė pamatė drąsuolį žveją - iš karto pamilo Žemės sūnų ir įviliojo jį į Gintaro rūmus.
Galingasis Perkūnas, sužinojęs, kad Jūratė pamilo paprastą jaunuolį, labai supyko, žaibais sudaužė gintaro rūmus, užmušė Kastytį, o deivę prirakino prie gintaro rūmų griuvėsių. Nuo to laiko Jūrate rauda dėl nelaimingos meilės Kastyčiui. Net šalta jūros giluma pradeda banguoti ir meta į krantą gintaro rūmų| skeveldras. O į krantą išmestos mažos gintaro kruopelytės - tai Jūratės sustingusios ašaros - skaidrios ir tyros, kaip tyra buvo ir jų meilė...
Palanga - klimatinis ir balneologinis Lietuvos kurortas. Jo paplūdimiai nusidriekė apie dvidešimt kilometrų nuo Nemirsetos pietuose iki Būtingės šiaurėje.
Nuo seniausių laikų Baltijos pakrantėje gyveno žvejai. Savo namelius jie statėsi taip arti jūros, kad audrų metu bangos užliedavo palanges. Galime spėti, kad nuo šlapių palangių kilo ir miesto pavadinimas - Palanga.
Archeologų nuomone žmonės čia gyvena nuo neolito laikų (IV-II tūkst. pr. Kr.).
Mūsų eros pradžioje į šią Baltijos pakrantę dažnai atplaukdavo užjūrio svečiai. Dažniausiai lankėsi švedai ir danai, kuriuos lietuviai vadino vikingais arba normanais. Atvykėliai mainė savo prekes į gintarą, medų, kailius.
Ne tik prekyba traukė kitataučius. Jie galvojo ir apie nuolatinį gyvenimą šiose vietose. Tuomet vietiniai gyventojai griebdavosi ginklo, kad išprašytų nekviestus svečius.
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Palanga minima 1161 metais, kai danų karalius Valdemaras I-asis užėmė Palangos pilį.
XIII-XIV a. Palanga - nedidelis žvejų kaimelis. Šio krašto žmonės -žemaičiai - ne kartą gynė savo žemes nuo kryžiuočių antpuolių. Tik po istorinio Žalgirio mūšio 1410 metais ir 1422 m. Melno taikos sutarties Teutonų ordinas atsisakė savo pretenzijų į Žemaitiją.
XVI-XVIII a. Lietuva buvo Žečpospolitos valstybės dalis. Pakrantės gyventojai vertėsi žvejyba, tekino gintarą, prekiavo su Gdansku, Ryga ir kitais Baltijos pakrantės miestais. Palangos uosto plėtimas ir naujo uosto Šventojoje statyba nepatiko Rygos ir Liepojos prekiautojams. Nes palangiškių prekės buvo parduodamos pigiau. Prasidėjus Šiaurės karui, Rygos ir Liepojos uostų savininkai, susimokę su švedais, nusprendė Palangos ir Šventosios uostus sunaikinti. 1701 m. švedai sugriovė uosto įrenginius ir prieplaukas.
1795 m., po trečiojo Žečpospolitos padalijimo, Palanga, kaip ir visa Lietuva, buvo prijungta prie Rusijos imperijos.
1824 m. pajūrio žemes su Palanga nupirko grafai Tiškevičiai. Jiems valdant atnaujintas Palangos uostas, pa-statytas ąžuolinis
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Mūsų Baltija!
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Gintaro muziejus turtingas inkliuzų kolekcija.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
"Romeo ir Džiuljetos" vilos Birutės alėjoje.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Gintaro muziejus.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Botanikos parke.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Botanikos parke taip pat gausu gyvūnijos.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Neogotikinio stiliaus Palangos bažnyčia.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Jūra.
tiltas, prie kurio glausdavosi atplaukę laivai. Kai uostą užpustė smėlis, tiltas į jūrą liko mėgiama poilsiautojų pasivaikščiojimo vieta.
Kurortu Palanga tapo XIX amžiaus pradžioje. Čia suvažiuodavo turtingi žmonės iš Lietuvos, Rusijos ir kitų šalių.
Spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo metais (1864-1904) per Palangą buvo vežamos lietuviškos knygos iš Tilžės ir kitų Karaliaučiaus krašto spaustuvių.
Inteligentai 1899 m. kurorte suvaidino pirmą lietuvišką spektaklį "Amerika pirtyje" (pjesės autorius Antanas Vilkutaitis - Keturakis).
Žlugus carinei Rusijai, vakarinių gubernijų žemėse susikūrė Pabaltijo valstybės - Lietuva, Latvija ir Estija.
1940 m., prievarta įjungus Lietuvą į TSRS sudėtį, visi poilsio namai, vilos buvo nacionalizuotos.
Po karo Palanga sparčiai statėsi. Buvo asfaltuojamos gatvės, tiesiami šaligatviai. Atvėrė duris pirmos sanatorijos, daugėjo poilsio namų, valgyklų, kavinių ir restoranų.
Dabar Palanga priima poilsiautojus ištisus metus. Čia nėra didelių temperatūros svyravimų. Vėsoka vasara ir minkšta žiema. Švarutėlis paplūdimio smėlis, jūros toliai, saulė, mineraliniai vandenys ir mineralinis purvas - visa tai traukia ir ligonį, ir poilsiautoją. Palangos sanatorijose sėkmingai gydomi atramos judėjimo sutrikimai, hipertonija, nervų ir širdies kraujagyslių funkciniai sutrikimai, aterosklerozė.
Baltijos pakrantę dažnai vadina gintaro krantu. Nuo neatmenamų laikų iš gintaro buvo daromi papuošalai. Būtinai aplankykite Palangos gintaro muziejų, kuris atidarytas 1963 metais buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose. Skoningai įrengtos ekspozicijos vaizdžiai atskleidžia gintaro susidarymo istoriją. Mokslininkai teigia, kad gintarui daugiau negu 50 milijonų metų. Muziejuje nuolat veikia unikali gintaro inkliuzų ekspozicija.
Kurorto gyventojai ir svečiai su malonumu lanko botanikos parką. Tai stambiausias landšaftinis Lietuvos parkas, pradėtas kurti XIX a. pabaigoje pelkėtoje 30 hektarų vietovėje. Jį kūrė prancūzų landšafto architektas Eduardas Andrė. 1897-1899 metais prasidėjo medžių ir krūmų, kurie buvo vežami iš Berlyno ir Paryžiaus botanikos parkų, sodinimas. Greitai kurorte jau augo apie 500 medžių ir krūmų rūsių. Parkas labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. 1967 m. rudenį siautusi audra išvertė apie 3000 senų medžių.
1982 metais kita audra vėl siaubė parką ir pajūrį. 1994 m. parkas padidėjo nuo 86 iki 110 ha. Dabar botanikos parko vakarinė dalis siekia Baltijos pakrantę.
Šiaurinėje Palangos pusėje įsikūrusi Šventoji. Iki jos 12 kilometrų. Buvęs žvejų kaimelis tapo didžiosios Palangos nauju kurortiniu rajonu. Jis įsikūręs Šventosios upės žiotyse. Gyvenvietė pirmą kartą žemėlapiuose buvo pažymėta 1584 metais. 1589 m. karalius Zigmantas Vaza anglų kompanijai leido statyti ir plėsti Šventosios uostą. XVII a. pradžioje jis jau konkuravo su Klaipėda. Per Šventąją vyko prekyba su Anglija, Danija ir kitomis šalimis. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas.
1973 m. Šventosios gyvenvietė prijungta prie Palangos.
Ilgą ir sunkų istorijos kelią nuėjo Palanga. Ne kartą atstatyta iš griuvėsių, ji buvo kaip simbolis, kaip lietuvių tautos tikėjimas, kad lietuviai nebus nublokšti nuo Baltijos krantų.
Palanga, Old And New
The stormy Baltic Sea washes out pieces of amber onto the white sand. The stronger the gale, the more and larger the pieces.
Legend goes that long ago the god Perkūnas was king of the gods and the goddess Jūratė dwelt in an amber palace on the bottom of the Baltic Sea. She was the most beautiful goddess, but knew nothing of human love. Where the Šventoji River flows into the sea, Kastytis, a brave fisherman, used to cast his nets. Jūratė asked the mermaids to warn the fisherman not to disturb the waters or catch small fish. Kastytis did not heed her warning and went on fishing. When Jūratė saw the brave fisherman she fell in love with the Earth's son and lured him to her amber palace.
Upon learning that Jūratė had fallen in love with an ordinary youth, the mighty Perkūnas flew into a rage. He slew Kastytis, demolished the palace with lightning and chained the goddess to the ruins. Since then Jūratė has been mourning for Kastytis. The cold sea washes out pieces of the amber palace from its depth. The smallest ones are Jūratė's frozen tears as clear and pure as their love had been.
Palanga is a seaside resort famous for its mild climate and mud baths. The beaches stretch for about 20 kilometers - from the village of Nemirseta as far as Būtingė in the north.
Fishermen have lived at the Baltic Sea for centuries, building their cottages so close to the sea that during storms the waves would wash their window sills. One guess is that the town took its name from wet window sills (palangė in Lithuanian means window sill).
Archaeological finds show that the earliest settlements here date back to the Neolithic period (4-2 thousand B.C.).
At the beginning of the first millennium seafaring merchants - mostly Swedes and Danes- whom Lithuanians called Vikings or Normans -used to sail to this Baltic Sea coast. They traded their goods for amber, honey and pelts.
Not only trade attracted people from other countries to the Baltic shores. Some of them would have liked to settle there. Then the natives would resort to arms to drive them away.
The first mention of Palanga in historic documents was made in 1161 when the Danish King Valdemar I seized Palanga Castle.
In the 13th and 14th centuries Palanga was a small fishing village. The people of this region, žemaiciai (the Samogitians), had to defend their lands from the crusaders' attacks. Only after the Battle of Žalgiris in 1410 and the 1422 Meln Treaty did the Teutonic Order give up their claims on Žemaitija (Samogitia).
In the 16th—18th centuries Lithuania was part of the Commonwealth of Lithuania and Poland. People who lived by the sea caught fish, made polished amber ornaments, and traded with Gdansk, Riga and other coastal cities. As Palanga produced cheaper goods, merchants from Riga and Liepaja opposed Palanga's growth and the building of a new port in Šventoji. At the outbreak of the 1700-1721 Northern War, the owners of the Riga and Liepaja ports together with Swedes decided to destroy the ports of Palanga and Šventoji. In 1701, Swedes wrecked their facilities and wharves.
In 1795, after the third partition of the Commonwealth of Lithuania and Poland, Palanga like all of Lithuania was annexed by the Russian Empire.
Count Tiškevičius bought the city and
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Our Baltic!
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
The amber museum has a rich collection of pieces of amber with fossilised insects or plants.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
The villas Romeo and Juliet on Birutės avenue.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
The amber museum.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
In the Botical Gardens.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
In the Botical Gardens also are many animals.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Church of the Palanga.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Sea.
the coastal land in 1824. The port was renovated and a new oak pier was built where the ships cast anchor. After the port had been covered by sand the pier became a favourite strolling place for holidaymakers.
Palanga became a resort at the /   beginning of the 19th century. It attracted wealthy people from Lithuania, Russia and other countries.
From 1864 until 1904, during the ban of Lithuanian book printing, Lithuanian books from Tilžė and other printing houses of the Karaliaučiaus region were smuggled through Palanga. The first Lithuanian play America in a Bath House by Antanas Vilkutaitis- Keturakis was performed in the city in 1899.
After the demise of tsarist Russia, the Baltic Slates - Lithuania, Latvia, Estonia - were established in the former lands of the Western Russian provinces.
In 1940, when Lithuania was annexed by the USSR all the holiday homes and villages were nationalised. After the war, Palanga saw a rapid expansion. Streets were surfaced with asphalt, new sanatoria, holiday centres, cafes, bars and restaurants were built.
At present, Palanga is a year-round resort. Fluctuations in temperature arc not marked: cool summers and mild winters. Both holidaymakers and those who suffer from failing health are attracted by the clean beaches, the sun and sea, mineral water and mud baths. The sanatoria provide effective treatment for sufferers of hypertension, nervous and cardiovascular conditions, sclerosis and rheumatic or arthritic disorders.
The Baltic coast is often called the amber coast. Since time immemorial people have made amber ornaments. The Amber Museum housed in the mansion of Count Tiskevicius in Palanga was opened in 1963. The exposition shows the history of the formation of amber. Some researchers claim that amber was formed more than 50 million years ago. A unique collection of pieces of amber with fossilised insects or plants is permanently on display.
Another tourist attraction is the Botanical Garden which is the largest landscaped park in Lithuania. It was laid out on 30 hectares of bog-land by French landscape architect Edward Andre at the end of the 19th century. In 1897-1899, the first trees and shrubs were brought from Paris and Berlin and in a short time about 500 species were planted. The park suffered great damage during the Second World War. In the autumn of 1967, about 3,000 trees were uprooted during a gale. The 1982 storm also inflicted extensive damage on the park. In 1994, the park was extended from 86 hectares to 110 hectares and at present its western part stretches as far as the coast.
Sventoji, a former fishing village, is now a part of Greater Palanga. It is situated at the mouth of the Sventoji River, 12 kilometres north of Palanga. The settlement is on a 1584 map. In 1589, King Sigismund Vasa granted an English company permission to enlarge the port which in the early 17th century rivalled Klaipeda. Trade with England, Denmark and other countries was conducted through Sventoji. The port was destroyed during the Northern War.
In 1973, the settlement of Sventoji was incorporated into Palanga.
Though Palanga has seen wars and destruction, it has always been a symbol of the Lithuanians' firm belief that they will never be pushed away from the shores of the Baltic Sea.
Das Neue Alte Palanga
Die silbergraue wellende Ostsee wirft Bernstein auf den schneeweißen Sandstrand. Je sträker der Sturm wütet, desto mehr und größere Bernsteinkörnchen wirft er auf den Strand aus...
Die Legende erzählt, daß die Göttin Jūratė in uralten Zeiten, als Perkūnas der Hauptgott war, in einem Bernsteinpalast am Meeresgrund lebte. Sie war die schönste unter den Göttinnen, doch niemand wußte von ihrer Liebe zu einem Menschen. Dort, wo der Fluß Šventoji in die Ostsee mündet, warf der mutige Fischer Kastytis seine Netze aus. Die Göttin Jūratė bat die Nixen, den Fischer zu warnen, er solle die Ruhe der Gewässer nicht stören und die Fische nicht scheuchen. Kastytis beachtete diese Warnungen nicht und warf weiter seine Netze aus. Als Jūratė den mutigen Fischer erblickte, verliebte sie sich vom ersten Blick in diesen Erdensohn und lockte ihn in ihren Bernsteinpalast hinein...
Der mächtige Perkūnas erfuhr von der Liebe Jūratės zu dem einfachen Jüngling und ergrimmte dariüber. Mit Blitzen zerschlug er den Bernsteinpalast, erschlug Kastytis und kettete die Göttin an die Ruinen des Palastes an. Seit jener Zeit beweint Jūratė ihre unglückliche Liebe zu Kastytis. Sogar die kalte Tiefsee beginnt dabei zu wellen und wirft die Bruchstücke des bernsteinenen Palastes auf den Strand aus. Die winzigen Bernsteinkörnchen auf dem Strande sind nichts anderes als geronnene Tränen Jūratės, hell und klar wie ihre Liebe... Palanga ist ein Klima- und Heilbäderkurort Litauens. Seine Strände erstrecken sich etwa zwanzig Kilometer vom Dorf Nemirseta im Süden bis Būtingė im Norden.
Von alters her lebten Fischer an der Ostseeküste. Sie bauten sich ihre Häuschen so nah am Meer, daß die Wellen die Fensterbretter während der Stürme äberschwemmtern. Man kann annehmen, daß sich von diesen feuchten Fensterbrettern auch der Name der Stadt - Palanga - ableitet.
Der Meinung von Archäologen nach lebten die Menschen seit dem Neolithikum (4.-2.Jahrt.v.Chr.) hier.
Am Anfang unserer Zeitrechnung besuchten Gäste aus Übersee diese Ostseeküste. Meistens waren es Schweden und Dänen, von Litauern Wikinger oder Normannen genannt. Die Fremden tauschten ihre Waren gegen Bernstein, Honig und Pelze. Palanga wird 1161 zum erstenmal in den historischen Quellen erwähnt, als der Dänenkönig Waldemar l.die Burg von Palanga erobert hat.
Im 13.-14Jh. war Palanga ein kleines Fischerdorf. Die Bewohner dieses Landes - žemaičiai - verteidigten mehrmals ihr Land gegen die Angriffe der Kreuzritter. Erst nach der historischen Schlacht bei Grunwald (1410) und dem Friedensvertrag von Melno see (1422) verzichtete der Deutschritterorden auf seine Ansprüche auf Žemaitija (Niederlitauen).
Im 16.-18. Jh. war Litauen ein Bestandteil der Republik Rzeczpospolita. Die Küstenbewohner befaßten sich mit Fisehfang, bearbeiteten Bernstein und trieben Handel mit Gdansk, Riga und anderen Städten der Ostseeküste. Die Erweiterung des Hafens von Palanga und der Bau eines neuen Hafens an der Mündung von Šventoji mißfiel den Kaufleuten von Riga und Liepaja (Libau). Denn die Waren der Palanga-Bewohner waren billiger. Nachdem der Nordische Krieg ausgebrochen war, entschlossen sich die Eigenttümer der Häfen in Riga und Liepaja, zusammen mit den Schweden die Häfen von Palanga und Šventoji zu vernichten. 1701 zerstörten die Schweden die Hafenanlagen und Anlegestellen.
1795 wurde Palanga, wie ganz Litauen. nach der dritten Aufteilung der Republik Rzeczpospolita, dem Russischen Reich angegliedert.
1824 kauften sich die Grafen Tiškevičius (Tyszkiewicz) die Küstengebiete mit Palanga. Unter ihrer Herrschaft wurde der
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Unsere Ostsee!
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Die reiche Inklusenkollektion des Bernsteinmuseums.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
"Romeo und Julia" - Villen in der Birutė - Allee.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Bernsteinmuseum.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Im Botanischen Park.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Im Botanischen Park sind viele Tiere.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Die neugotische Kirche im Palanga.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Die alte Kurortapotheke.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Die See.
Hafen von Palanga erneuert und eine Brücke aus Eichenholz gebaut, an der sich Schiffe festmachten. Als der Hafen von Sand verweht worden war, wurde die Brücke zur beliebtesten Promenade der Urlauber.
Zum Kurort wurde Palanga Ende des 19Jhs. Reiche Leute aus Litauen, Rußland und anderen Ländern kamen hierher. In den Jahren des Verbotes der litauischen Bücher mit lateinischen Buchstaben (1864-1904) brachte man litauische Bücher aus den Druckereien Tilsits und des Königsberger Gebietes über Palanga nach Litauen.
Nach dem Niedergang des zaristischen Rußlands entstanden in den Ländern der ehemaligen westlichen Gouvernements die baltischen Staaten Litauen, Lettland und Estland.
Als 1940 Litauen zwangsweise in die UdSSR inkorporiert worden war, wurden alle Erholungsheime und Villen nationalisiert.
Zur Zeit werden die Urlauber das ganze Jahr hindurch empfangen. Hier gibt es keine großen Temperaturschwankungen. Der Sommer ist kiühl und der Winter mild. Blitzsauberer Strandsand, Meeresferne, Sonne, Mineralwässer und Badeschlämmer - all das sind Anziehungspunkte für Kranke und Urlauber. In den Kurheimen Palangas behandelt man erfolgreich Bewegungsstörungen, Hypertonie, Funktionsstörungen der Nerven und Herzgefässe, Atherosklerose.
Man nennt die Ostseeküste oft die Bernsteinküste. Von alters her fertigtc man aus Bernstein Schmucksachen an. Man sollte unbedingt dem Bernsteinmuseum in Palanga, das 1963 im ehemaligen Palast der Grafen Tiškevičius eröffnet worden war, einen Besuch abstatten. Die geschmackvoll eingerichtete Ausstellung erlaubt es uns, bildhaft vorzustellen, wie der Bernstein entstanden ist. Die Wissenschaftler behaupten, Bernstein sei mehr als 50 Millionen Jahre alt. Im Museum kann man sich auch eine ständige unikale Ausstellung von Inklusen (vor Millionen Jahren in Bernstein erstarrten Insekten) ansehen.
Die Einwohner und Kurgäste des Kurortes besichtigen auch den botanischen Park gern. Dieser größte Landschaftspark Litauens entstand Ende des 19.Jhs. auf einer sumpfigen Gegend von 30 Hektar. Er wurde vom französischen Landschaftsarchitekten Eduard Andre angelegt. 1897-1899 begann man mit dem Anpflanzen von Bäumen und Gebüschen, die man aus den botanischen Gärten von Berlin und Paris hierher brachte. Bald wuchsen schon etwa 500 Baum- und Gebüscharten im Kurort. Dieser Park wurde im Zweiten Weltkrieg stark verwüstet. Ein orkanähnlicher Sturm hat ira Jahre 1967 etwa 300 alte Bäume entwurzelt. 1982 hat ein ähnlicher Sturmwind den Park und den Strand verwüstet. 1994 vergrößerte sich der Park von 86 bis auf 110 Hektar. Der westliche Teil des botanischn Parks hat schon den Ostseestrand erreicht.
Nördlich von Palanga befindet sich die Siedlung Šventoji. Bis dahin sind es 12 Kilometer. Das ehemalige Fischerdorf ist jetzt das größte neue Kurort viertel von Palanga. Es liegt an der Mündung des Flusses Šventoji. Zum erstenmal wurde die Siedlung auf den Landkarten 1584 gekennzeichnet. 1589 erteilte der König Sigismund Wasa einer englischen Gesellschaft die Erlaubnis, den Hafen von Šventoji zu erbauen und zu erweitern. Anfang des 17.Jhs. leistete er dem Hafen von Klaipėda Konkurrenz. Über den Hafen Šventoji handelte man mit England, Dänernark und anderen Ländern. Während des Nordischen Krieges wurde der Hafen von Šventoji zerstört.
1973 wurde die Siedlung von Šventoji der Stadt Palanga angegliedert.
Einen langen und schweren historischen Weg ist Palanga gegangen. Mehrmals aus den Ruinen wiederaufgebaut, wurde es zum Symbol und Glauben des Litauischen Volkes daran, daß die Litauer nie mehr von der Ostseeküste verdrängt werden.


Lankytojai:8348
Reitingas: (7 vertintojai)
Sukūrimo data:04/30/04
Paskutinieji pakeitimai:04/30/04
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
Impressio eJournal © 2017 Palangos Senoji gimnazija Perjungti į Bibliotekos lygmenį