UKMERGĖS JONO BASANAVIČIAUS VIDURINĖ MOKYKLA
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 3 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Dalyvių įspūdžiai
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Mes,Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos vienuoliktokai, esame įdomūs kitiems žmonėms ir pasauliui savo individualumu, savastimi. Domimės mus supančiu pasauliu, gamta, žmonėmis, menu...Todėl nusprendėme dalyvauti šiame projekte ir aplankėme vieną labai ypatingą ir nuostabų žmogų, Anatolijų Stiško.
Anatolijus Stiško – Nusipelnęs meno veikėjas, kelių premijų laureatas, garsinantis Lyduokių kaimą ir Ukmergę.
Taip jį apibūdina daugelis profesorių, inteligentų. Bet kas jis yra mums, Ukmergės vaikams, praleidusiems su juo visą dieną, apie kurią mes jums ir papasakosime?...
Diena buvo šaltoka ir vėjuota, todėl mes nebuvome labai patenkinti, kad reikės išlipti iš šilto autobuso ir šalti. Bet staiga iš už trobos kampo mūsų pasitikti išėjo toks mielas, geraširdis ir nuoširdžiai besišypsantis senučiukas. “ Tikras Kalėdų Senelis”- toptelėjo man. Ir tikrai dar iš vaikystės laikų visi prisiminėm gerą, storą dėdę, kuris dalina per kalėdas dovanas ir taip džiugina viso pasaulio vaikus, bet aš šiek tiek suklydau...
Kai šis menininkas pradėjo pasakoti apie atstatytą koplytstulpį, Lyduokius, savo geriausią draugę Elžbietą ir savo keliones, mes pamiršome viską: šaltoką dieną, laiką, rūpesčius, mokyklą. Viskas išnyko, tarsi nustojo egzistuoti. Labai gerai prisimenu, kaip aš jo klausiausi: tiesiog gerte gėriau kiekvieną ištartą jo žodį, stengiausi priimti į save  tą nuolatos trykštančią gyvenimo energiją ir didžiulį džiaugsmą, harmoniją ir ramybę. Toks gyvas, toks jausmingas ir nuoširdus buvo jo pasakojimas. Jis sugebėjo kiekvieną iš mūsų sudominti ir įsupti į paslaptingosios praeities šydą, praeitis tarsi priartėjo prie mūsų.
Vėliau A.Stiško mus pasikvietė į savo namus. Iškart vos įžengus, mus apstulbino namų jaukumas, šiltumas, ramybė, harmonija. Iškart pasijutome lauktais svečiais , buvo tikrai nuostabu. Kiekvienas užuodėme aliejinių dažų kvapą ir tas kvapas atrodė kad sakė mums:
-Jūs, įžengėte į Meno ir Dvasios Šventovę.
Vėliau dailininkas aprodė mums savo neseniai užbaigtus paveikslus, papasakojo plačiau apie brolius Kazimierą ir Gabrielių Katinus., savo tobulinimąsi įvairių kraštų muziejuose.
Dabar norėčiau ištaisyti savo klaidą, kurią padariau pradžioje. A. Stiško iš tikrųjų panašus į Kalėdų Senelį, bet ne savo išore, o vidumi. Jis yra nuostabus žmogus, kuris dovanoja pasauliui tikrąjį grožį, harmoniją, meilę-dvasios peną. Šie dalykai yra ypač svarbūs šiuolaikiniame pasaulyje, kai yra tiek daug neteisybės, melo. Aš manau, kad šio menininko didžiausias turtas yra širdis, dvasia ir gebėjimas mylėti, džiaugtis gyvenimu. Jis yra Heraklis, nepasiduodantis gyvenimo sunkumams ir šviečiantis lyg kelrodė žvaigždė, kuri rodo mums, mokiniams, tikrąjį gyvenimo kelią, teisingumą, meilę ir laimę.
Tad AČIŪ, AČIŪ Jums už tai, kad gyvenate šiame pasaulyje, nepamirštate mūsų, skiepijate mums meilę ir pasididžiavimą savimi, savo tauta! Jūs esate didis žmogus!!!
Lankytojai:2905
Reitingas: (10 vertintojai)
Sukūrimo data:11/17/04
Paskutinieji pakeitimai:11/17/04
Įvertinkite šį straipsnį:
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 UKMERGĖS JONO BASANAVIČIAUS VIDURINĖ MOKYKLA Perjungti į Bibliotekos lygmenį