Želvos krašto etnokultūros pėdsakais
Content
eJournal comments
Information page
Enter editor's office

Users on-line: 4 (0 logged)
Show picture in original size.
Svečiuose pas Laumėnų kaimo dainininkę Marytę Aukštakojienę
Rasa Povylienė,
Želvos vidurinės mokyklos mokytoja

Ne vien  iš vadovėlių mokomės…

Niekas neabejoja, jog knyga, vadovėlis – žinių ir išminties šaltinis. Iš jų mokomės, jų dėka tobulėjame, jie mums padeda pažinti pasaulį.
Tačiau šalia mūsų egzistuoja kitas ne mažiau svarbus ir reikšmingas išminties lobynas, kurį, tiesa, ne visi ir ne visada pastebime ir įvertiname. Tai mūsų gimtinės žmonės, kurių lūpomis gali prabilti gimtojo krašto praeitis, papročiai, tradicijos. Čia tiek patirties, išmintingų pastebėjimų, patarimų mums, jaunesniesiems. Gaila, bet būtent jauni žmonės retai teįvertina šiuos dvasios turtus. O žmonės sensta, iškeliauja Anapilin, su savimi nusinešdami tai, ką galėjo perduoti mums. Perduoti kaip neįkainojamas gyvenimo pamokas.
Jau ne pirmus metus kartu su smalsesniaisiais moksleiviais leidžiamės po Želvos apylinkių kaimus ieškodami šių išminties ,,perliukų” – kalbiname vyresniuosius kaimų ir miestelio gyventojus, klausomės jų pasakojimų, dainų ir, be abejo, visa tai užrašome (neabejoju, jog tokia kraštotyrinė veikla organizuojama ir kitose rajono mokyklose). Įdomu viskas: kaip dirbo ir linksminosi seniau žmonės, kaip vadino aplinkinius laukus, pievas, kalnelius, kaip šaukė savo gyvulius, kokias dainas dainavo, žaidimus žaidė, kuo  tikėjo ir ko bijojo…
Jei prieš keletą metų ne visi lankytieji sutikdavo praverti savo namų duris, tai pastaraisiais metais, kaip tenka pastebėti, daugelis atvykusius priima svetingai, stengiasi kuo daugiau prisiminti, papasakoti. Nepykstame ant tų, kurie sakėsi nenorį kalbėti, atsiverti: esą sveikata prasta, nieko nežino, neprisimena. O čia dar baimė, jog ,,į spaudą įdės”… Be galo esame dėkingi ir žemai lenkiame galvas prieš tuos, kurie altruistiškai, kaip didžiausią lobį, dalijo mums savo gyvenimo patirtį, savo išmintį. Taip bekeliaujant užrašyti Želvos krašto vietovardžiai, zoonimai, arklininkų, namų šeimininkių, miškininkų vartojama leksika, sukauptas didžiulis liaudies dainų katalogas, užrašyti mistiniai pasakojimai, žaidimai, kaimų istorijos…  O domėjosi tuo buvusios ir esamos Želvos vidurinės mokyklos moksleivės Lina Rudytė, Jolita Bareišytė, Jolita Gelūnaitė, Greta Butkutė, Audra Padlipskaitė, Justina Bružaitė, Sirmantė Ramoškaitė.
Visada maloniai priima, noriai bendrauja Laumėnų kaimo gyventojos Marytė Aukštakojienė ir Danutė Pauliukonienė, daubariškietis, tikras šio kaimo šviesuolis Vladas Šepetys, želviškiai Aldona Išarienė, Marijona ir Serapinas Blusiai, Bronė ir Antanas Bareikiai iš Bastūnų kaimo ir daug kitų nuoširdžių ir išmintingų mūsų krašto žmonių. Kaip didžiausias atradimas praėjusiais metais mums buvo želviškė Marytė Valiūnienė, padainavusi beveik šimtą liaudies dainų. Su didele pagarba prisimename jau iškeliavusius Anapilin žmones, kuriuos taip pat lankėme, su kuriais teko bendrauti: mokytoją Joną Kriaučiūną – jam esame dėkingi už išsamiai perteiktą Želvos krašto istoriją bei padainuotas partizanų dainas, buvusį laumėniškį Juozapą Butkų, gelbėjusį užrašant arklininkų leksiką, ir kitus.
Džiaugiamės ir didžiuojamės savo gimtojo krašto žmonių išmintimi, supratingumu ir nesavanaudišku noru padėti: ekspedicijų metu sukaupta medžiaga padeda moksleiviams pasirengti jaunųjų filologų ir kitiems rajono ir šalies moksleivių darbų konkursams, juose kasmet lydi sėkmė. Bet ne tai svarbiausia. Daug svarbiau po tokių susitikimų pajustas supratimas, kad tai, kas brangu, iš tiesų vertintina, yra visai čia pat, šalia mūsų. Po vienos ekspedicijos, rengtos Laumėnų kaime, perklausant dainų įrašus šalia dainininkių pasigirdo joms antrinusių paukščių balsai – mat moterys dainavo kieme, o medžiai, pasirodo, buvo pilni paukščių. Štai kokios tos mūsų krašto dainos – net paukščiai joms pritaria...
Šią vasarą ir vėl beldžiamės ne į vienas Želvos ar jos apylinkių gyventojo duris. Einame tikėdamiesi supratingumo ir naujų išminties pamokų – tik bendromis senųjų ir jaunųjų pastangomis gali būti išsaugoti mūsų krašto papročiai, tradicijos, užrašyta jo istorija. Esame dėkingi tiems, kurie tai supranta ir geranoriškai atveria savo namų duris.

Visitors:2573
Rating: (5 evaluators)
Date created:07/08/08
Last change:07/08/08
Rate this article:
No comments posted yet.
Impressio eJournal © 2018 Želvos krašto etnokultūros pėdsakais Switch to Library level