Želvos krašto etnokultūros pėdsakais
Content
eJournal comments
Information page
Enter editor's office

Users on-line: 5 (0 logged)
Europos žydų kultūros diena Želvoje

Show picture in original size.
Renginio akimirka
Projektui ,,Į Lietuvos tūkstantmetį – su istoriniu kultūriniu paveldu“, pateiktam Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Kultūros ministerijos, gavusios finansinę paramą tik planuotai knygelei apie Želvą išleisti, sulaukėme staigmenos – rengti Europos žydų kultūros dieną Želvoje.
Po nemažų pasitvarkymo darbų, kuriuose talkino Želvos seniūnija ir girininkija, sekmadienį, rugsėjo 6 – ąją, sulaukėme svečių iš sostinės. Malonu buvo vėl pamatyti Rozą Bieliauskienę, Želvos vaikaitę (jos močiutė Miriam Kahan gimė ir gyveno Želvoje). Kartu su Roza atvažiavo ir būrelis jos mokinių iš Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinės mokyklos, kurioje ji dėsto žydų kultūros istoriją. Šios mokyklos auklėtiniai surengė įspūdingą koncertą gausiai susirinkusiems į seniūnijos salę želviečiams. Net keturios moksleivių grupės dainavo, improvizavo, grojo. Koncerto pabaigoje visi dalyviai, mojuodami vėliavėlėmis, atliko Izraelio himną.
Ir gauta dovana – knygelė, pasakojanti apie senąją Želvą, jos gyventojus, apie praeities pėdsakus dabartinėje Želvoje, apie žmones, nepamirštančius tėvų, senelių gimtinės ir čia besilankančius, jų minamus takus senuose kapuose, ir skambios žydų muzikos melodijos, ir Rozos Bieliauskienės pasakojimas apie senelius želviečiams buvo prasmingas grįžimas atgal, į praeitį. Ir kartu tarsi atradimas – čia, Želvoje, kadaise sutilpo du gyvenimai - lietuvių ir žydų. Kartu – kasdienybėje, atskirai – kultūroje, šventėse, kapuose. Kartu – kovoje už Lietuvos (ir Želvos) nepriklausomybę
1918 – 1920 metais.
Žydų kultūros dienos dalyviai buvo smalsūs – susipažino su mokyklos muziejuje sukaupta medžiaga apie Želvos žydus, klausėsi jų istorijos, ieškojo pėdsakų miestelyje, parymojo senuose kapeliuose, prie paminklų...
Dar viena staigmena  - rugsėjo 8 – ąją sulaukėme svečių iš Pietų Afrikos ir Kalifornijos (JAV). Želvoje lankėsi savo vaikystės pėdsakų paieškoti tragiško likimo dviklasės žydų mokyklėlės mokytojo Hiršos Stokolio giminaitis Tehial Morris Stokol  su sūnumi Kolinu  ir šeimos bičiuliais. Juos lydėjo Vilniaus Gaono žydų muziejaus vertėja Regina Kopilevich. Aštuoniasdešimt trejų metų senukas norėjo sūnui parodyti gimtinę, savo tėvų ir senelių kraštą. Be galo jaudinosi, muziejuje radęs giminaičio mokytojo nuotraukas, užrašytą Želvos žydų istoriją, dovanų gavęs du leidinius, kuriuose – ir čia gyvenusių žydų atminimas. Nustebęs, sumišęs, drebančiomis rankomis lietė ir seną seną Želvos Stoklių šeimos relikviją – mokytojo Hiršos Stokolio (g. 1896 m. Želvoje) ir jo tėvo Jockelio Moušos Izraimo (g. 1872 m. Želvoje) pasus. Šiuos dokumentus tarp griaunamo Želvos gyventojos Emilijos Lukoševičienės (1913 – 2006 m.) namelio pamatų rado ir muziejui dovanojo studentas Laurynas Petniūnas, šioje vietoje statęs savo namą. Svečiams rodėme Želvos senamiestį, kur dar ,,gyvi“ keli žydų nameliai, papasakojome jų istorijas. Su dideliu susidomėjimu, šeimininkams leidus, užsuko į garbaus amžiaus želviečio Vytauto Druskio kiemą, klausėsi jo prisiminimų apie praeitį, vis klausinėjo. O V. Druskis, miestelyje gimęs, augęs, puikiai prisiminė ir žydų mokyklėlę, ir pirtelę, rodė vietas, kur šie statiniai stovėjo. Prisiminė ir vidutinio ūgio išvaizdų vyriškį – mokytoją Hiršą Stokolį. Tolimi svečiai aplankė neabejotinai buvusią Stokolių sodybos vietą, kur dabar stovi naujas Lauryno namas, po to  senąją sinagogą. Pagyrė kuklų skulptūrinį ženklą jų garbingam tautiečiui Nobelio premijos laureatui Aaronui Klugui. Pasakojo, kad Želvos Stokoliai su Klugų šeimomis buvo giminės ir emigravo į tą pačią Pietų Afriką, kur Durbane ir Keiptaune savo mokslus pradėjo jų giminaitis, iš Želvos kilęs Aaronas Klugas.
Mūsų miestelis svečiams pasirodė labai įdomus, o su arkliuku ir ratais pravažiuojančio želviškio Algio Kabako jie mandagiai paprašė, kad leistų kartu  nusifotografuoti...
Palydėjome svečius į senąsias žydų kapines – jie čia turi pabūti ir pasimelsti vieni.
Kapuose ir jų pakraštėly, po pušimi, kur buvo sušaudytas ir mokytojas Hirša Stokolis kartu su savo mokinukais...
Į Želvos žydų sugrįžimų istoriją įrašėme dar vieną. Su žmonėmis iš toli, džiaugiamės, turėjome apie ką pasikalbėti. Galbūt daugiau negu su kitais atvykstančiais, nes Stokolių pavardė glaudžiai siejama su Želvos vaikų švietimu tarpukary. Su mokykla, kur mokytojas H. Stokolis mokė žydų vaikus pradžiamokslio – ir lietuvių, ir hebrajų kalbomis.
Svečiai atvežė ir gerą naujieną – mūsų knyga ,,Pasakojimai apie Želvą“ žydų išeivijai pasirodė įdomi ir ją žadama išleisti hebrajų kalba. Tuo rūpinasi Jehuda Volfsonas, gyvenantis Izraelyje - jis lankėsi Želvoje vasarą ir gavo mūsų žalią knygelę dovanų.
J. Volfsonas  su ponu Stevenu Veisu iš JAV sukūrė internetinį puslapį apie Želvos žydus,,ZELVA (LITHUANIA) YIZIKOR LIST“.
Taigi tokie įsimintini susitikimai paįvairino naujųjų mokslo metų pradžią ir nuteikė tolesniems žydų kultūros,  jų istorijos tyrinėjimams.
Show picture in original size.
Koncertuoja Šolom Aleichemo mokyklos moksleiviai
Show picture in original size.
Renginio dalyviai prie Želvos seniūnijos, kur vyko brošiūros pristatymas
Show picture in original size.
Tehial Morris Stokol  mokyklos muziejuje ieško savo praeities pėdsakų...
Visitors:2751
Rating: (4 evaluators)
Date created:09/16/09
Last change:09/17/09
Rate this article:
No comments posted yet.
Impressio eJournal © 2018 Želvos krašto etnokultūros pėdsakais Switch to Library level