Želvos krašto etnokultūros pėdsakais
Content
eJournal comments
Information page
Enter editor's office

Users on-line: 4 (0 logged)
Mokyklos praeities pėdsakais

Artėja jubiliejinių iškilmių diena – spalio 24 – oji. Mokykloje ,,surikiuota“ darbų ir rūpesčių eilė, jau skubama rengtis didiesiems Atlaidams.
Tokiu atveju  atsigręžiama į praeitį, ieškoma pradžių pradžios, mokyklos ,,užgimimo“. Mūsų mokykla savo gyvenimo metus skaičiuoja nuo 1909 metų, kai Želvoje buvo atidaryta pirmoji valdinė švietimo įstaiga – rusiška Bikonių pradinė liaudies mokykla. Enciklopediniai šaltiniai teigia, kad dar 1859 m. miestelyje su 300 gyventojų veikusi mokykla, o 1902 m. želviškis daraktorius Leonas Šaltenis kunigo Kazimiero Žebrio padedamas buvo įsteigęs slaptą lietuvišką mokyklą.
Iki 1914 m. mokykla neturėjo savo namų. Pirmasis pastatas iškilo tais metais už kilometro nuo miestelio – Dainiškių kaime (šimtmečio proga vieta bus paženklinta Atminimo akmeniu). Nedidelė ,,dviejų galų“ mokyklėlė negalėjo sutalpinti visų norinčių mokytis, todėl klasės kūrėsi erdvesnėse Želvos gyventojų trobose: A. Valeravičienės, Černiauskų, Karalių, Petrauskienės... Neturėjusi ne tik savo pastogės, bet ir tikrojo vardo (vadinta Bikonių, Paželvių), nuo 1918 m. pavasario ji pavadinta Želvos pradžios mokykla.
Smarkiai augant mokinių skaičiui (1909 m. – 10, 1911 m. – 64, 1924 m. – 80, 1936 m. – 165), 1936 m. valstybės lėšomis pradėta statyti didelė, erdvi ir patogi mokykla.  1939 metų pavasarį ji išleido pirmąją išaugusios mokyklos laidą – 33 šeštojo skyriaus moksleivius. 1940 metų birželio 2 d. vyko naujos mokyklos atidarymo iškilmės.
Želvos pradžios mokykloje dirbo talentingi pedagogai M. Steikūnaitė, A. Valeravičius, A. Pocius, Kurlinkai, Zdanavičiai, A. Gudaitis, Z. Širvienė, V. Varanauskas, S. ir P. Švambariai, V. Stričkienė, B. Matiukas, B. Noreikienė, A. Židžiūnas, O. Uselienė, A. Saugūnienė, B. Maslauskienė ir kiti. Juos su meile ir pagarba savo prisiminimuose mini buvę mokiniai.
Iškentusi rusų ir vokiečių okupacijas Želvos pradžios mokykla 1944 m. buvo pertvarkyta į progimnaziją, o  ši nuo 1946 m. – į gimnaziją. Nuo 1949 m. rugsėjo pirmosios ji pavadinta vidurine mokykla. 1950 m. pavasarį išleista pirmoji abiturientų laida – 25 jauni žmonės. Jų prisiminimų apie savąją mokyklą galima rasti  Šimtmečio  knygoje ,,O širdy dar skambučiai aidi“.
Išaugusi savo vaikystės rūbą mokykla sunkiai besutilpo nors ir gana erdviose patalpose. Todėl 1970 m. pastatytas didelis priestatas su 12 kabinetų, erdvia sporto sale. Mokykla jau galėjo dirbti viena pamaina.
Didžiausia ji buvusi 1949/50 m. m. – 18 klasių komplektų mokėsi 546 mokininiai, dirbo 27 pedagogai, mažiausia – 1993/1994 m. m. : 174 mokiniai, 26 mokytojai.
Po kelis savo gyvenimo dešimtmečius šiai mokyklai atidavė pedagogai J. Kriaučiūnas, Z. Ir V. Kriaučiūnienės, B. Maslauskienė, J. Motiejūnienė, B. Navikienė, S. Navikas, A. Saugūnienė, O. Uselienė, S. Vercinkevičiūtė, A. ir V. Vrubliauskai, A. Virbalienė, G. Stundžienė, Z. Ramoškienė.
Čia sėkmingai dirba buvusios šios mokyklos auklėtinės  - L. Monkevičienė, I. Micienė, R. Povylienė, J. Tavorienė, K. Vainilavičienė, G. Stundžienė, D. Kriaučiūnaitė, A. Stankevičienė.
Mokyklai vadovavo septyni direktoriai: A. Barkauskaitė, K. Kavaliauskas, A. Rakauskas, A. Mackevičius, E. Kielaitė – Virbalienė, J. Krupskis, Z. Kriaučiūnienė.
Želvos vidurinei mokyklai nuo 1991 m. sėkmingai vadovauja fizikos – informatikos specialistas Vidas Tavoras.
Savo jubiliejaus metais mokykla į gyvenimą išleido šešiasdešimtąją laidą – 29 abiturientus. Ji visada domisi savo auklėtinių likimais, didžiuojasi jų prasmingais darbais. Į Sėkmės metraštį jau įrašyta 12 Garbės galerijos laureatų: profesorius Kęstutis Kilkus, kunigas Petras Purlys, Kęstutis ir Arvydas Pakniai, mokslininkas Rimantas Grigonis, sociologijos mokslų daktarė Jolanta Pivorienė, Asta Virbalaitė, aviatoriai Algimantas Raščius ir Ramūnas Stundžia, skulptorius Vaidas Ramoška, žurnalistė Aurelija Vernickaitė, ornitologas miškininkas Kęstutis Jarmalavičius. Garbės galerijos klubo nariai – profesorius Kęstutis Staliūnas, gydytojas Antanas Meška ir Vytautas Masiukas. Kiekvienais metais mokykla į abiturientų Sėkmės metraštį rašo vis naujus vardus...
Nedidelę sukaktį – penkiasdešimt metų – pasitinka ir mokyklos muziejus. Įkurtas 1959 m. švenčiant pirmąj mokyklos jubiliejų direktoriaus Aleksandro Mackevičiaus ir geografijos mokytojos Stefanijos Kaselienės iniciatyva šis mokyklos kampelis irgi turi savo istoriją. Ji sutilpo knygelėj ,,Kviečiame į Želvos vidurinės mokyklos muziejų“, išleistoj 2002 m., kai čia lankėsi Prezidentas Valdas Adamkus. Dabar jau galime pasidžiaugti muziejaus išaugimu,  keletu naujų leidinių. Naujausias  - knygelė ,,Kai nebelieka net vardų...“ -  skirtas Želvos istorijai. O mokyklos istorija teberašoma Metraščiu, kronika, kasmet kaupiant Metriką. Ir buvusių mokinių bei mokytojų prisiminimus. Dėkingi rašantiems. Su meile, nostalgija ar iš nuoskaudų, kadaise patirtų.
Norėtųsi, kad mokyklos pradžia būtų kitokia nei ta caro laikų priespaudą menanti pirmoji švietimo įstaiga – be gimtosios kalbos, be namų ir be vaikų teisių. Likusi tik senuose dokumentuose, bet ne Želvos istorijoje, ne to meto mokinių širdyse. Bet ji buvo. Pėdsakų neištrinsi.
Savos mokyklos ilgesį ir slaptą troškimą mokytis gimtąja kalba išreiškia menininko Rimanto Zinkevičiaus koplytstulpio Piemenėlis, skaitantis knygelę. Tai 1989 m. sukurtas senosios mokyklos simbolis.
O netrukus kitoje pusėje stosis naujas ženklas –  mokyklos Šimtmečio simbolis. Jubiliejaus išvakarėse Želvos vidurinė mokykla turės kuo pasidžiaugti.



Show picture in original size.
Ženklo autorė - Audra Padlipskaitė
Mokyklos muziejaus ženkle - R.Zinkevičiaus skulptūros fragmentas
Visitors:2293
Rating: (5 evaluators)
Date created:10/12/09
Last change:10/12/09
Rate this article:
No comments posted yet.
Impressio eJournal © 2018 Želvos krašto etnokultūros pėdsakais Switch to Library level