Želvos krašto etnokultūros pėdsakais
Content
eJournal comments
Information page
Enter editor's office

Users on-line: 6 (0 logged)
Show picture in original size.
Želvos panorama
Iš Želvos miestelio istorijos

Želvos miestelis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1582 metais Pozelvos vardu. Šis vardas siejama su Želvelės upelio, kairiojo Siesarties intako, pavadinimu. O miestelio įsikūrimas sietinas su jėzuitų veikla šiame krašte, su žydų bangų atsiradimu patogioj geografinėj vietoj. Tad didesnę gyventojų dalį ir sudarė žydai. 1755 m. jėzuitai Želvoje pastatė medinę bažnyčią, įsteigė parapinę mokyklą. 1859 m. miestelyje buvo 30 trobų, gyveno 300 gyventojų. Veikė mokykla, odų perdirbimo įmonė, sinagoga. Vyko dideli turgūs.
1887-1891 m. Želva degė. 1892 m. čia buvo pastatyta dabartinė bažnyčia su stilinga akmens mūro tvora ir klasicistinio stiliaus varpine. Miestelis smarkiai išaugo Lietuvos nepriklausomybės metais. 1923 m. jame buvo 631 gyventojas. Nuo 1923 m. Želva-parapijos centras su savivaldybe, pradžios mokykla, sveikatos ir veterinarijos punktais, pienine ir kitomis įstaigomis.
Tarpukario Želvoje gyveno 85 žydų, 35 lietuvių ir 3 rusų šeimos.
Tragiškasis Želvos istorijos puslapis-vietinių žydų likimas: miestelio pakraštyje esančiose žydų kapinėse, įkurtose XVIII amžiuje, ilsisi 60-ies sušaudytų šios tautybės žmonių palaikai.
Ne džiaugsmą nešė kolūkiniai metai, bet Želvoje tuomet buvo šviesu. Želviškiai mokėjo pakilti virš kasdienybės: čia veikė kultūros namai ir keli meno kolektyvai: kaimo kapela, vyrų ir moterų chorai, pučiamųjų orkestras, tautinių šokių kolektyvas ir kt.
Šiuo metu Želvoje gyvena 525 gyventojai. Veikia vidurinė mokykla, vaikų darželis, vaistinė, ambulatorija, girininkija.

                                                                    Zita Kriaučiūnienė
Visitors:1851
Rating: (5 evaluators)
Date created:02/28/04
Last change:04/17/04
Rate this article:
No comments posted yet.
Impressio eJournal © 2018 Želvos krašto etnokultūros pėdsakais Switch to Library level