AGAPE
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 2 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
VILNIAUS MIESTO ŽVĖRYNO RAJONO ISTORIJA

Žvėryno istorinė raida prasideda nuo 16-to amžiaus ir skirstosi į tris etapus :

1. XVI a. – 1901 m.
2. 1902 m. – iki I-mo Pasaulinio karo,
3. 1918 m. – 1940 m. – Vilnius lenkų.
Seniausios žinios apie Žvėryną yra iš 16-to amžiaus Radvilų CVIA dokumentuose, kur pažymima Žvėryno priklausomybė Radviloms, kaip medžioklės plotai su vandens malūnais.
1910 – 1911 m. yra atliktas visas Žvėryno nejudamo turto ir kitų duomenų surašymas. Čia yra beveik visų gyvenamų pastatų, statytų iki I-mo Pasaulinio karo, leidimai, projektai bažnyčios, cerkvės, kinesės statybiniai dokumentai.
Po I-mo Pasaulinio karo pabaigos prasideda Žvėryno Parceliacijos etapas. Šis etapas labai sudėtingas su savita istorija iki pat įsijungimo į Vilniaus miestą.
16-tame amžiuje Žvėrynas – miškas su specialiai laikomais žvėrimis medžioklei, Radvilų valdos šalia miesto. Konkrečiau apie Žvėryną pradedama kalbėti 18-tame amžiuje. Tuo metu, kaip ir visoje Europoje, ir Žvėryno dalis buvo daroma kaip landšaftinis parkas su takais, retais medžiais, gėlynais, su gyvuliais ir žvėrimis – stirnomis, danieliais. Iki 18-to amžiaus Žvėrynas buvo aptvertas aukšta aštriakuole medine tvora. Kalbama apie Radvilų medžioklės namus, bet konkrečių įrodymų nėra, tik minimas malūnas su tvenkiniais ir prie jų mūrinis namas su žydų bravoru. 1812 m. po choleros epidemijos čia palaidota labai daug žmonių. Malūnai Radvilų laikais buvo nuomojami žydams.
Šiame pat amžiuje šiaurinėje Žvėryno dalyje ir už jo būta žymaus magnato Ivano Saltano dvaro, tad ir Žvėrynas vienu metu buvo vadintas Saltoniškėmis.
19-to amžiaus pradžioje Žvėrynas kartu su kitomis valdomis atiteko vienos iš Radvilaičių vyrų Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 metus, vakarinėje Žvėryno dalyje pasisato medinę vasaros rezidenciją, kuri vėliau tampa Vilniaus generalgubernatoriaus rezidencija. Šalia šios rezidencijos yra išlikęs seniausias Žvėryno kulto pastatas – Šv. Jekaterinos cerkvė – koplyčia, pastatyta generalgubernatoriaus Potapovo lėšomis, jo mirusios žmonos atminimui, pašventinta 1871 metais.
Iš L.Vitgenšteino Žvėryną paveldėjo sūnus kunigaikštis Petras Vitgenšteinas su visais finansiniais nesklandumais, todėl pradėjo pardavinėti žemes ir dvarus. Saltoniškių dvarą įsigijo Homolickis ir Leonidas Rusinovas. Po Petro Vitgenšteino mirties Žvėryną paveldėjo jo sesuo kunigaikštienė Marija Hohenloe – Šilingsfiurst, bet ji nebuvo Rusijos pilietė ir per trejus metus privalėjo parduoti žemes ir pardavė F.Bergui. Jis turėjo svajonę ir ėmėsi žygių Žvėryną prijungti prie Vilniaus miesto. Tuo tikslu pastato medinį tiltą per Neries upę, kuris sujungė Žvėryną su Vilniumi. Tai buvo 1892 metais, tačiau miesto Dūma dėl lėšų stokos Žvėryno neįtraukė į miestą.
1892 metais Žvėrynas buvo parduotas Sankt Peterburgo I-mos gildijos pirkliui V.Martinsonui už 185 000 Rb. Martinsonas turėjo tikslą parduoti Žvėryną, išdalintą sklypais, ir tam buvo sudaryti Parceliacijos planai. 1896 m. V. Martinsonas oficialiai pasiūlė miesto Dūmai pirkti Žvėryną ir prijungti prie miesto, nes tai nepaprastai gražus gamtos kampelis su gera miesto atžvilgiu geografine padėtimi, ir nuo to miestas turės tik naudos. Tam tikslui buvo sudaryta speciali komisija „Dėl Žvėryno ir miesto ribos“, kuri, įvertinusi to meto miesto galimybes ir V. Martinsono duotas sąlygas, pasiūlymą atmetė. Tačiau gyvenimas darė savo. Miestiečiai labai mėgo Žvėryną ir į jį plūdo gyventi, pramogauti ir ilsėtis. Todėl 1900 m. gruodžio 21 d. Miesto Dūma nutarė Žvėryną įtraukti į miesto ribas, 1901 metais liepos 2 d. notaras patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį su aštuoniomis sąlygomis. 1902 m. vasario 12 d. Rusijos imperatorius patvirtino Žvėryno įjungimą į Vilniaus miestą ir leido pakeisti 1875 m. konfirmacinį planą. Tuo pat metu Sankt Peterburge pradėti platinti Žvėryno reklaminiai prospektai, kad žmonės važiuotų pirkti sklypų. Įsiteikdamas Vilniaus valdžiai Martinsonas perleidžia nemokamai miestui 21500 sieksnių žemės. 1901 m. matininkas F.Valickas parengė esamos padėties ir projektuojamos reguliacijos planus su eile normų gatvėms ir naujai statomiems namams. Numatyta šiaurinėje dalyje palikti lenktų gatvių struktūrą, o pietinėje tiesias gatves. Numatyta joms duoti vardus, charakteringus vietovei, topografijai ir Žvėryno ypatumams. Gatvės buvo prastai tvarkomos ir pasižymėjo kaip labai šlapios ir purvinos, kur tam tikrais metų laikais tapdavo nei pravažiuojamos, nei praeinamos. Todėl 1910 m. gyventojai paprašė miesto valdžios pravesti griovius vandens nuvedimui, kas buvo padaryta 1913 m., o už metų pradėtos grįsti 4-rios Žvėryno gatvės.
Skiriamas plotas vaikų infekcinės ligoninės statybai, dviem turgums. Visas kvartalas prie (dabar) Blindžių ir Paribio gatvių buvo padovanotas „Olgos vardo“ vaikų prieglaudai (Sėlių 66), kur ir pastatytas dviaukštis mūrinis pastatas. 1925 m. šį pastatą arch. A. Konduralovas paruošė vidurinei Ž.Ū. mokyklai su kvartalo sutvarkymu, gėlynais, medynais ir šiltnamiais.
1897 m. pravoslavų Šv. Dvasios brolija gavom 1380 kvadratinių sieksnių sklypą iš Martinsono prie pat tilto ir pastatė 1903 metais Znamienskaja cerkvę su mūrine mokykla. Po to buvo skirtas sklypas buvusioj turgaus aikštėj katalikų bažnyčiai ir 1905 metais buvo pastatyta Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia. 1909 m. Vilniaus Dūma nutaria paskirti 283s2 karaimų kinesei statyti su nuosavybės teise ir šalia esantį sklypą karaimų bendruomenės mokyklai.
1898 m. Žvėrynas buvo suskirstytas į 2-vi dalis: Lauko ir Miško, kur sklypai buvo daug brangesni. Tuo metu lauko dalyje stovėjo 189 namai, o miško 65 vasarnamiai. Lauko dalis buvo daug pigesnė nei miško ir Martinsonas gan greitai pardavė 370 sklypų. Miško zonoje sklypai buvo daug didesni, todėl Žvėryno posesijos yra nevienodos, o jų valdų riba eina išilgai kvartalo vidurio.
Naujas (šiandieninis) mūrinis-metalinis tiltas yra pastatytas 1907 m., ir Jurgio prospektas pratęstas į Žvėryną. V. Martinsonui įnešus į kasą 45 000 Rb, pagal sudarytą sutartį 1902 metais prasidėjo konkretūs statybos ir tyrinėjimo darbai. Detalų metalinės dalies projektą paruošė inž. V.Personas, o akmeninės dalies – V. Malinovskis. Varšuvos tiltų statybos firma „Rudzkis“ ir K. laimėjo statybos konkursą ir 1907 m. kovo mėn. tiltas buvo pastatytas. Iki vasaros buvo atlikti visi atsparumo bandymo darbai. Tilto statybos vyriausias konsultantas buvo N. Belialubskis – Žaliojo tilto autorius. Tiltas kainavo 195 500 rb.
Žvėryno užstatymas vyko gan chaotiškai, nesilaikant jokių ypatingų normų. Šalia mažų medinių namų statėsi dviaukščiai mūriniai ir atvirkščiai. 1896 metais pardėjus formuotis gatvėms, vakarinėje dalyje (Miško zonoje) jos buvo taisyklingai suskirstytos į kvadratus, o rytinėje – visos lenktos, prisitaikiusios prie gamtos formų. Seniausia gatvė jungianti Šnipiškes su Karoliniškėmis per Žvėryną, buvo Latvių g.(Dielnaja). Per ją vykdavo į malūnus ir į generalgubernatoriaus rezidenciją. Po jos susiformavo Mariunskajos alėja, vėliau Znamenskos gatvė (Vytauto gatvės dalis).
1848-1859 metais Vilniaus gen plane Žvėrynas dar nerodomas, o 19 a. antroje pusėje perspektyviausiame Vilniaus plane Žvėrynas jau egzistuoja su savo vandens gydyklomis, maudyklėmis, mineraliniais vandenimis, pirtimis. Iš to meto yra išlikęs vasarnamis, stovintis Birutės g. 18. 1894 m. pastatytas didelis pirmasis mūrinis namas – trikotažo fabrikas „Triumf“ (Kino studija).
Po I-mo pasaulinio karo Žvėryne imtasi tvarkyti vandentiekį, kanalizaciją, vandens nutekėjimą nuo gatvių. Įvedama elektra.
Pagal 1939 m. parengtą Vilniaus miesto perspektyvinį planą iki 1960 m. Urbanistikos komisija suskirstė miestą į 6 užstatymo zonas. Pietinė Žvėryno dalis iki latvių gatvės buvo priskirta trečiajai zonai, o šiaurinė dalis nuo Latvių g-vės – ketvirtajai zonai. Šios zonos turėjo savas normas išplanavimui, mūrinių ir medinių namų statybai, jų aukštingumui, statybos tankumui, sklypų dydžiui ir atstumui nuo gatvės ribos.
Penkmečiu Žvėryne didesnių darbų nebuvo.


ŽVĖRYNO PAGRINDINIŲ PRIKLAUSOMYBIŲ SUVESTINĖ

Nuo 16 a. Žvėrynas Radvilų nuosavybė,
Nuo 16 a. šiaurinė Žvėryno dalis I.Saltono priklausomybė
       19 a. pradžioj Radvilų žento levo Vitgenšteino
       19 a. viduryje paveldi sūnus Petras Vitgenšteinas
       19 a. viduryje paveldi duktė kunigaikštienė
Marija Hohenloe – Šilingfiurst,
       19 a. viduryje nusiperka F. Bergas
1892 m. Žvėryną nusiperka pirklys V. Martinsonas,
1900 m. gruodžio 21 d. miesto Dūma nutaria paimti Žvėryną
1901 m. liepos 2 d. Žvėrynas parduotas Vilniaus miestui


Lankytojai:6444
Reitingas: (32 vertintojai)
Sukūrimo data:03/01/04
Paskutinieji pakeitimai:03/02/04
Įvertinkite šį straipsnį:
PavadinimasAutoriusAtsakymaiPaskutinysis atsakymas
This patient close, image lonely inconvenient. quceneticaku003/19/19
Meta-analyses bisphosphonates, estimation: cross-regeneration glutamic re-form. ughixetijow003/19/19
TAI PAZODINIS PERSPAUSDINIMAS TEISYBE TEKSTEAnonimas002/25/07
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 AGAPE Perjungti į Bibliotekos lygmenį