AGAPE
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 4 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Gediminas Isokas gimė 1931 metais.Literatūrinės kūrybos pradžia, kaip šaltinio tėkmė, išplaukė iš miško gilumų. 1949 m. baigęs Vilniaus miškų technikumą dirbo Panevėžio miškų ūkio Novaršonių girininkijoje girininko padėjėju, Vilniaus miškų ūkio miško apsaugos inspektoriumi; vėliau – Nemenčinės miškų  ūkio miško kultūrų inžinieriumi, Vyriausiosios miškų ūkio valdybos inžinieriumi, Lietuvos miškų ūkio ir miško pramonės ministerijos vyresniuoju inžinieriumi, vyresniuoju kadrų inspektoriumi, kadrų skyriaus viršininku.  Per tą laiką parašė 35 knygas. Rašo gamtamokslinę literatūrą, jos analizę. Svarbią vietą užima publicistika – esė „Pasėdėk su medžiu“. Kalba rašytojas su medžiais ir krūmais, ąžuolu, kaip su žmogumi. Pasakoja daugybę Lietuvos gamtos istorijų. Taip pat rašo enciklopedišką literatūrą – „Lietuvos gamtos paminklai“, „Lietuvos miškininkai“(2 tomai), „Enciklopedinė miško knyga“ ir 770 puslapių „Utenos krašto enciklopedija“. Daug parašė apsakymų „Svetimuose namuose“, „Gaudžia ragas“, „Vidurmiškio žiburiai“, „Miškas šaukia“, „Maratonas“. Talentą skyrė ir poezijai. Tai – „Girių poema“, „Vytautas Didysis“, „Vaivorykštė“.
  -Jūs gyvenote Žvėryne, kokį įspūdį jums šis rajonas paliko?
  -Žvėrynas buvo ramus rajonas, daug medinių namų. Netoli Vingio parkas. Dažnai vaikščiodavau po Karoliniškes, fotografuodavau, stebėdavau žvėris, paukščius. Pastebėjau, kad Žvėryne jų daug buvo.
  -Kiek metų gyvenote Žvėryne?
  -15 metų.
  -Kaip jūs pradėjote rašyti?
  -Pirmiausia reikėdavo dirbti, išdirbau daugiau nei 50 metų. Pradžioje tiek, kad net neturėjau laisvo laiko. Kiek vėliau atsirado dvi laisvos dienos. Pradėjau rašyti žiemą po darbo, laisvu laiku. Dažnai pavaikščiodavau Paneriu, grįžęs pamiegodavau, o po to rašydavau iki 24h. Tai būdavo kiekvieną dieną, net ir sekmadieniais. Tik per didelį darbą galima ko nors pasiekti.
  -Jūs pirmas Lietuvoje parašėte  knygą apie visą miško pasaulį „Enciklopedinė miško knyga“.
  -Šiai knygai paaukojau pusantrų metų. Darbo buvo labai daug. Ją sudaro 700 puslapių ir apie 1000 iliustracijų.
  -Iš kur sėmėtės žinių?
  -Rašant tokią knygą reikia dviejų dalykų: gamtos ir knygų. Žmogaus gyvenimas yra trumpas, visko gamtoje nepastebėsi, todėl reikia remtis ir knygomis. Kai kuriuos dalykus galima pastebėti ir naujai, ko nėra knygose.
  -Kodėl rašėte būtent tokią knygą, apimančią visą miško pasaulį? Juk to dar niekas nebuvo padaręs.
  -Parašiau tokią knygą, nes būtent tokios nebuvo nei Lietuvoje, nei Europoje. Norėjau į vieną knygą sudėti visą informaciją apie bakterijas, virusus, grybus, kerpes, samanas, pušis, gėles, dumblius, vabzdžius, varliagyvius, žuvis ir žvėris. Pagalvojau, kad bus labai praktiška knyga.
  -Girdėjome, kuriate ir eilėraščius.
  -Juos pradėjau rašyti vidurinėje mokykloje, bet savo eilėraščiais labai nesižavėjau. Per vienas atostogas visą menesį skaičiau įvairius eilėraščius, perskaitęs pamačiau, kad ir aš kai ką galiu pasakyti ir kitaip negu kiti. Kiekvienas poetas yra pririštas prie kažkokios srovės, aš esu romantikas. Man pačiam patinka A.Mickevičiaus ir Maironio kūryba.
  -1987 metais išleidote fotoalbumą „Lietuvos miškuose“.
  -Fotografuoti pradėjau 1955 metais, kai man buvo 23 metai. Įsigijau specialią aparatūrą fotografavimui ir objektyvus, kurie pritraukia paukštelius ir žvėrelius, bet labiausiai mėgau fotografuoti gėles, nes jos nepabėga. Paukšių reikia tykoti, tai labai sunkus darbas.
  -Gal ką nors sukūrėte įkvėptas Žvėryno rajono?
  -Gyvendamas šiame rajone daugiausiai kūriau miniatiūras. 1962 metais išleidau „Miško varpelius“, neseniai išleidau miniatiūrų rinkinį „Miško pulsas“. Miniatiūra – tai trumpas žanras, išreiškiantis pagrindinę mintį, nevartojant daug žodžių, panašiai kaip novelė. Pavyzdžiui, Žvėryne yra toks šaltinis „vanduo kunkulioja, verda, bet vistiek šaltas. Vanduo prausia prausia akmenėlius, bet vis tiek jie juodi“. Jie nemurzini, bet jų kristalas juodas. Tai štai tokios yra mano miniatiūros.
  -Knygoje „Maratonas“ jūs rašote apie dešimtmetį berniuką, kuris neteko savo tėvo. Gal tas berniukas buvote jūs?
 -Šioje knygoje yra daug tikrų ir išgalvotų dalykų. Ne, mano tėvo nenušovė brakonieriai. O  pasakojimai apie pačius partizanus tikri, neišgalvoti.
  -Ar dabar ką nors rašote?
  -Dabar rašau  dvi knygas: romaną apie miškininkus nuo Vytauto laikų pavadinimu „Šilėnai“ ir „Kauno apylinkių miškų istoriją“ nuo pirmų gyventojų iki šių dienų.
  -Kokie jūsų ateities planai?
Dabar pradedu rašyti knygą „Lietuvos girių istorija“, nes tokios knygos Lietuvoje dar nėra.

 Su G. Isaoku bendravo Milda Šimkutė ir Evelina Olšinskaitė
Lankytojai:1176
Reitingas: (4 vertintojai)
Sukūrimo data:05/27/04
Paskutinieji pakeitimai:05/27/04
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 AGAPE Perjungti į Bibliotekos lygmenį