Vaškų vidurinė mokykla
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 1 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
T.GROTHUS IR ŠIAURĖS KRAŠTO ŽMONĖS
Tęsiant temą apie Grotusų šeimos ryšius su Lietuva negalima nepaminėti ir nenagrinėti jų įtakos Šiaurės krašto (Žiemgalos) žmonėms, jų mąstysenos, būdo ir mentaliteto formavimuisi. Priklausydami visuomenės elitui Grotusai nuo vaikystės būdavo auklėjami, kaip Vakarų civilizacijos bei pasaulėjautos atstovai šiame krašte. Net po keleto šimtmečių, praleistų gyvenant šiose žemėse, savo gyvenimą jie suvokė, kaip misiją puoselėtu ir ginti tuos idealus ir tas tradicijas, kurių įtvirtinimas Pabaltijyje buvo pradėtas pirmųjų riterių žygių metu.
Yra žinoma, kad Leipcigo universiteto studentu būsimasis mokslininkas tapo sulaukęs 3 dienų amžiaus, tačiau iki 17 – 18 metų būsimasis mokslininkas gyveno Gedučiuose, kur jį mokė samdyti mokytojai. Arčiausiai Gedučių buvęs mokslo centras buvo Vilniaus universitetas, tačiau XIX amžiaus pradžioje tarp mūsų krašto ir likusios Lietuvos dalies ryšiai nebuvo tokie tamprūs, turint omenyje tai, kad Grotusai niekada nelaikė savęs lietuviais. Vienas aktyviausių universiteto Mintaujoje (Jelgavoje) universiteto steigėjų buvo mokslininko dėdė Johanas Ulrichas von Grotusas, Baltojo Plonėno dvaro savininkas. Vienu aktyviausių Mintaujos literatūros ir meno draugijos narių nuo 1817 metų tapo ir Teodoras Grotusas.
Galbūt norėdami išlaikyti krašto savitumą ir savarankiškumą ir sudaryti sąlygas krašto žmonėms siekti mokslo arčiau gimtųjų vietų, Kuršo visuomenė siekė įsteigti universitetą Mintaujoje.
Tenka pripažinti, kad gyvendamas genčių, religijų ir kultūrų sankryžoje turėjo mūsų krašto žmonėms didžiulės įtakos. Juk aplink žiemgalius gyveno latgaliai, kuršiai, žemaičiai, lietuviai, sėliai. Natūralu, kad žiemgaliai kai kurias savybes perėmė iš kaimyninių genčių. Pagoniškos, protestantiškos liuteroniškos, protestantiškos kalvinistiškos ir katalikiškos religijų ir su jomis ateinančių kultūrinių ir etninių nuostatų sankryžoje gyvenę žmonės turėjo daugiau galimybių negu likusi krašto dalis, gyvenusi stagnacinį gyvenimą. XVIII amžiaus pabaigos Lietuvos (Vilniaus) situaciją puikiai iliustruoja į Vilniaus universitetą atvykusio dirbti profesoriaus Georgo Forsterio žodžiai:
“…kad ir viskam nusiteikęs, kad ir kaip pasirengęs kontrastui, vis dėlto buvau stipriai sukrėstas įžengęs į šią šalį: smukimas, apsileidimas moraline ir fizine prasme, tautos puslaukiniškumas ir puskultūrė, smėlingo, tamsių miškų visur dengiamo krašto vaizdas viršijo viską, ką galėjau įsivaizduoti. Vienišumo akimirką verkiau – dėl savęs, o paskui, kai pamažėle atsigavau, - dėl taip giliai nusmukusios tautos…”
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Vilniaus universiteto profesorius Georgas Fosteris
Šiame XIX – XX amžiaus gyvenimo realijų kontekste, galima kalbėti apie Grotusų šeimos mokslinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą. Amžininkai šiltais ir palankiais žodžiais atsiliepia mokslininko tėvą Dytrichą Evaldą. Poetas Karlas Ramleris vadino jį “tikruoju žmonijos draugu”. Karlas Emanuelis Bachas jam skyrė epitetus: puikusis, šaunusis, pavyzdinis ir pan.
Akivaizdu, kad šio krašto gyventojai turėjo galimybę bendrauti su ypatingais žmonėmis. Jų unikalumą liudija tai, kad Dytrichas Evaldas buvo ne tik žinomas to laikmečio muzikas, bet tačiau labai išsimokslinęs, plačių interesų žmogus, rinkęs knygas, kolekcionavęs mineralus ir augalus.
Analizuojant Grotusų šeimos žmonių bendravimo su krašto žmonėmis pobūdis pasižymėjo modernumu ir humanistine dvasia, kuri nesustabdomai plito po kraštą. Tikėtina, kad daugelį pažangių humanistinių idėjų Teodoras Grotus perėmė studijų Vakarų Europoje laikotarpiu, gyvendamas ten jis net atsisakė savo baroniško priedo prie pavardės “von” ir vietoj krikšto metu gautų vardų pasirenka Teodoro vardą. Yra žinoma, kad grįžęs po studijų Vakaruose, jaunasis mokslininkas daug dėmesio skyrė ūkio reikalų tvarkymui – bandė pagerinti žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas, diegdamas to meto technologijas, kurias įvaldydami to meto žmonės tobulėjo. Teodoras ypač rūpinosi žmonių sveikata, pats gamindamas ir net kurdamas jiems reikalingus vaistus. Savo lėšomis įkūrė laboratorija, kurioje dirbdamas į pagalbą pasikviesdavo ir savo dvaro žmones.
Grotuso ir jo aplinkos žmonių santykius iliustruoja jo paskutinė valia išdėstyta testamente:
“…iš dėkingumo Gedučių šeimynykščiams, kurie tiek metų  <…> mums ištikimai ir sunkiai tarnavo, Gedučių dvaro savininkui kasmet išmokėti 300 sidabro rublių, tačiau ne anksčiau negu jis pateiks Gedučių dvaro valstiečių, vieno kaimyno dvaro savininko ir Žeimelio liuteronų pastoriaus pasirašyta pažymėjimą, jog jis iš Gedučių dvaro šeimynykščių visiškai nieko nėra paėmęs mokesčiams, bažnyčiai žemės mokesčiams ar kitokiems tikslams, <…> idant pastarieji pasiektų vis didesnę gerovę.
Rekrūtų prievolei reikalingi pinigai turi būti mokami iš anų 300 rublių…”
Tai labai nebūdinga to laikmečio dvarininkų ir baudžiauninkų santykiams, 1831 metais privedusių prie pirmojo valstiečių sukilimo, o 1863 metais prie antrojo. Žmonės prisimena gerąjį jaunąjį poną (Grotusą) ir po jo valdžiusį blogą senąjį (dvarą nupirkusį generolą Tornow).
Žmonių atmintyje išlikęs pasakojimas, kad pastebėjęs Jasiūno namuose gaisrą Teodoras sukėlė visą kaimą, o nepavykus užgesinti gaisro į dvarą priėmė du baudžiauninko sūnus. Neatsitiktinai abipus buvusio dvaro dar dabar tebegyvena Jasiūnų vaikaičiai.
Šiaulių universiteto dėstytojas docentas Stasys Šimaitis savo straipsniuose akcentuoja Šiaurės krašto unikalumą, kuris turėjo įtakos formuojantis mokslininko pasaulėjautai, tačiau neabejotinai šį įtaka buvo abipusė – Teodoro Grotus veikla taip pat turėjo įtakos mūsų krašto raidai.
Ar Teodoro Grotus mirtis ištrynė jį iš mūsų krašto? Kas atsitiko žmonėms bendravusiems ir dirbusiems Grotusų dvare? Žinant mūsų krašto žmonių sėslumą galima drąsiai teigti, kad pasklido, tačiau neišvyko kažkur tolėliau. Šios ir kitos priežastys galėjo turėti įtakos tam, kad mūsų kraštas labiau žinomas gamtos ir tiksliųjų mokslų atstovais, tačiau negali pasigirti poetų, dailininkų, muzikantų ir kitų, su manais susijusių profesijų atstovų, gausa.
Siekiant nustatyti kokias specialybes yra linkę pasirinkti mūsų mokyklos absolventai Vaškų vidurinėje mokykloje buvo atliktas tyrimas. Pastarųjų 10 metų duomenys pateikti lentelėje:
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Vaškų vidurinės mokyklos absolventų studijų kypties pasirinkimai 1990 - 2001 metais
Matome, kad didžioji mokinių dalis pasirinkdavo su gamtos ir tiksliaisiais mokslais susijusias profesijas, o humanitarinių specialybių atstovų yra labai nedaug.
Siekiant išsiaiškinti, kokios srities specialybes mokiniai pasirinkdavo anksčiau buvo apklausti Vaškų vidurinėje mokykloje dirbę ir tebedirbantys pedagogai. Ta proga norėtume padėkoti jiems už geranoriškumą ir pagalbą renkant duomenis. Apklausos rezultatai pateikti lentelėje:
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Vaškų vidurinės mokyklos mokinių studijų krypties pasirinkimai iki 1990 - ųjų metų
Matome, kad per pastaruosius metus vyraujančios tendencijos buvo stebimos ir iki tol. Matome, kad pastaruoju metu kiek išaugo socialinių mokslų reikšmė, tačiau ryškesnių humanitarinių disciplinų pokyčių nėra. Analogiškai beveik nepakito ir realinių mokslų dalis.
Apibendrindami galime padaryti išvadas:
1. Nėra duomenų apie panašius tyrimus, kaip baigę mokslus vidurinėje mokykloje mokiniai renkasi gyvenimo kelią kitose krašto mokyklose arba jų rezultatų mes neturime.
2. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mūsų parapijoje gyvenusių Grotusų šeimos įtaka jaučiama netgi praėjus 180 metų po to, kai Gedučių dvarą valdė paskutinis Grotusas. Dauguma mūsų krašto atstovų linkę susieti savo likimus su Gamtos ir Tiksliaisiais mokslais.
3. Galima drąsiai teigti, kad tėvo ir sūnaus Grotusų įtaka mūsų krašto žmonių gyvenimui jaučiama iki šiol. Daugeliui šio krašto žmonių Grotusai yra pasididžiavimo gimtuoju kraštu atributas.
Lankytojai:3077
Reitingas: (17 vertintojai)
Sukūrimo data:02/29/04
Paskutinieji pakeitimai:06/16/07
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 Vaškų vidurinė mokykla Perjungti į Bibliotekos lygmenį