Vaškų vidurinė mokykla
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 2 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Lankytinos vietos Vaškų seniūnijoje
Vaškai – Šiaurės Lietuvos miestelis, esantis Žiemgalos žemumoje, Mūšos – Nemunėlio upių baseino teritorijoje. Rašytiniuose šaltiniuose Vaškai minimi nuo 1655 m. (vėliau nei aplinkiniai kaimai), tačiau žmonės šiose vietose gyveno dar prieš 3 – 4 tūkstantmečius. Vaškai – toliausiai į Rytus išsišovęs lietuviškosios Žiemgalos dalies miestelis, turintis savo istoriją, papročius ir per daugelį metų nusistovėjusias tradicijas. Kiekvienam šio krašto atstovui Vaškai užima didelę dalį širdies ir nesvarbu, kur jis bebūtų – Vilniuje, Londone ar Čikagoje, jis visuomet laiko save vaškiečiu, to neslepia ir  didžiuojasi, nes meilė gimtinei, jos žemei ir gimtojo krašto žmonėms yra įskiepijama nuo mažiausių dienų. Vaškiečiai auga matydami sunkiai ir kantriai dirbančius tėvus, gimines bei kaimynus, todėl nesibijo sunkaus ir varginančio darbo ar įtemptų studijų.
Tegul tik keletą kartų per metus, didelė dalis vaškiečių grįžta aplankyti čia gyvenančių savo artimųjų, giminaičių ar jų kapų. Žmonės susitinka bažnyčioje, miestelio gatvėse ir kalbasi, dalijasi įspūdžiais bei naujienomis nekreipdami dėmesio į socialinę ar turtinę nelygybę, nekreipdami dėmesio į amžiaus skirtumą. Juos visus vienija vienas žodis – Vaškai.
Mokytojo A.Gruzdo knygoje “Užaugau Pasvaly”  aprašomus vaškiečių būdo bruožus bei požiūrį į gimtąjį kraštą galima pritaikyti daugeliui šio regiono žmonių: „Pavasario ar rudens laiku čia prasideda pats pamūrys ir nebegalima vieškeliais ir laukų keliukais išeiti ir išvažiuoti, moliui ir šlynui veliantis nuo lietaus ir drėgmės, keleiviui genda ūpas ir nuotaika. Tačiau vaškietis, įpratęs nuo senovės klampoti ir bristi kartais tikrai neišbrendamais keliais, myli savo apylinkes, o išvykęs kur toliau, jų ilgisi.“
Duomenys apie seniūniją:
Plotas: 188 km2 (18884 ha)
Gyventojų skaičius: 3467 (iš jų 730 Vaškų miestelyje)
Gyventojų tankumas: 18,4 žm./km2
Kaimų skaičius: 68 (Tetirvinai, Nairiai, Grūžiai, Titkoniai, Kyburiai, ir kt.)
Miestelio centro koordinatės: Š.pl. 5610,128. R.ilg. 2412,647.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Vaškų miestelio centras. XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje atlikus visos Lietuvos urbanistikos paveldo tyrimus, 61 miestas bei miestelis buvo pripažintas vertingu ir paskelbtas vietos reikšmės urbanistikos paminklu. 1969 metais buvo pakeistas ir Vaškų miestelio centrinės dalies statusas – miestelis tapo vietinės reikšmės urbanistikos paminklu su valstybės saugomais (bent juridiškai ir teoriškai), apibrėžtais gatvių tinklais, aikščių planais, tūrine erdvine kompozicija ir užstatymo fragmentais.
Vaškų bažnyčia. Vaškų augimas susijęs su bažnyčios statymu. Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1665 m., antroji apie 1745 m. Bažnyčia, kuri stovi iki mūsų dienų, pastatyta 1879 – 1881 m. 1881 m. jai suteiktas Šv. M. Marijos sužadėtinio Šv. Juozapo titulas. Bažnyčios statybą dosniai rėmė Grūžių ir kitų dvarų savininkas Povilas Puzinas. Bažnyčios statyboms jo turimoje plytinėje buvo degamos plytos, keramikos fabrike gaminami sudėtingi papuošalai bei statulos, dvaro rūmuose dailininkai piešė paveikslus. Čia eklektiškai sumaišyti romantiški ir klasicistiniai bruožai. 1881 – 1891 m. įrengtas centrinis bažnyčios altorius. Šalia bažnyčios yra senoji Vaškų turgaus aikštė.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Žydų kapinės Vaškuose. Iki karo Vaškų miestelyje gyveno daug žydų tautybės žmonių. Karo metais didžioji dauguma jų pasitraukė arba buvo ištremta. Tikėtina, kad didelė dalis vėliau buvo nužudyta. Žydų kapinėse pradėta laidoti XVIII a. Karo metais čia buvo sušaudyti ir palaidoti žydų tautybės žmonės. Nuo 1945 m. šiose kapinėse daugiau  nebuvo laidojama.
Senosios Vaškų kapinės yra Vaškų ž.ū. bendrovės dirbtuvių teritorijoje. Kapinėse pradėta laidoti XVII a. pabaigoje. Senųjų kapinių vartai pastatyti iš keraminių plytų – Puzino keramikos fabriko veikimo metu.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Vaškų malūnas. Malūnas yra pastatytas aukštesnėje Vaškų vietoje. Malūno statymo darbai baigti 1899 m. Ši data  įamžinta malūno sienose. Malūną statė Plonėnų dvaro baronas Hanas. Statinio  pamatams akmenys surinkti iš laukų. Jis buvo vėjinis – turėjo keturis sparnus ir modernų grąžulą, t.y. įrenginį nustatyti prieš vėją. Buvo įrengtos keturios girnos. Dvejos pašariniams grūdams malti, vienos duoniniams ir dar vienos pitliavojimui t.y. specialus įrenginys gauti smulkiems, atskirtiems nuo sėlenų duoniniams, daugiausiai kvietiniams, miltams. Malūną buvo pavesta valdyti žydui Moderniekui. Vėliau dėl šeimyninių nesutarimų jis buvo išvarytas. Malūnas buvo parduotas Petrikoniui, kuris pastatė garo mašiną ir įrengė lentpjūvę. Kai 1948 m. Petrikonis buvo ištremtas, malūnas atiteko tuometiniam Vaškų kolūkiui.  
Šaipių dvaro parkas. Šaipių dvaras priklausė dvarininkui Jokūbui Šulcui. Dvaro sodas  (dabartinis parkas) buvo gražiai ir planingai tvarkomas. Pasodinta vaismedžių, vaiskrūmių bei liepų alėja, kuri ir šiuo metu gražiai atrodo.
1941 m. birželio 14 d., ištrėmus savininkus Šulcus į Sibirą, dvaras pradėjo nykti ir pagaliau visiškai sunyko. Dabar apie čia buvusi dvarą primena tik išlikusi liepų alėja. Panašus likimas ištiko ir kitus Vaškų seniūnijos teritorijoje buvusius dvarus.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Grūžių kaimo bažnyčia. Senoji medinė Gūžių bažnyčia, pastatyta 1924m.,  buvo piktavališkai sudeginta 1996  m. rugpjūčio 25 d. Pasiūlius buvusiam Vaškų seniūnui Vladui Vitkauskui, vadovaujant  kunigui klebonui Vytautui Butkui, įrengta nauja bažnyčia nebaigtuose statyti kolūkio kultūros namuose. Naująją bažnyčią suprojektavo architektas Algirdas Mikėnas. Pagrindiniame altoriuje kryžiaus formos vitražus sukūrė dailininkas Artūras Rimkevičius. 2001  m. rugpjūčio 12 d. ją pašventino Panevėžio vyskupas J.Preikšas.
Velniakalnis. Velniakalnis yra 5 km nuo Vaškų miestelio, Kriaušiškių kaimo kalnelyje. Jo ilgis 90 m., plotis 8 – 15 m. Archeologams nukasant kairįjį piliakalnio kraštą buvo rasta ietgalių ir keramikos dirbinių. Pasirodo, ten buvo Žiemgalių sodybvietinio tipo gyvenvietė, įsikūrusi prie kadaise čia buvusio upeliūkščio, kurio dabar nėra. Velniakalnis – aukščiausia Pasvalio rajono vieta (75,2 m virš jūros lygio).
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Kyburių senkapis. Senosios Kyburių kapinės yra iškilusios ant Kyburių senkapio. Čia rasti archeologiniai radiniai siekia IX–XII a. 1971m. archeologinių kasinėjimų metu rastas net VIII a. kapas. Archeologo A. Tautavičiaus teigimu, tai žiemgalių kapinynas.
Kyburių bažnyčia 1927 m. pastatyta pagal architekto Vytauto Lansbergio – Žemkalnio projektą. Originali  Kyburių varpinė, Kyburių bažnyčios centrinis altorius, Šv. Jėzaus širdies, Šv. M. Marijos ir dviejų angelų statulos. Iš parapijiečių aukų pastatyti ir šoniniai altoriai. Bažnyčiai būdingos neoromantizmo tendencijos, paprastumas, liaudiškumas. Bažnyčios siluetas yra veržlus ir gotiškas.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Titkonių ąžuolas. Kaimo vidury yra ąžuolas, vadinamas Rusijos imperatorienės Jakaterinos II vardu. Šiam ąžuolui nemažiau kaip 250 m.  Smetonos laikais malūno statybai ąžuolą norėjo panaudoti Maciūnas, bet jo pagailėjo dėl šio įstabaus grožio.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Gedučių dvaro miškelyje esantis rūsys ir Teodoro Grothuso ąžuolas. Miško pakraštyje yra ąžuolas, vadinamas garsaus mokslininko vardu. T.Grothusas didžiąją gyvenimo dalį praleido ir daugelį reikšmingų darbų atliko Gedučiuose (6 km į Vakarus nuo Vaškų). Manoma, kad Gedučių dvaro miškelyje esančiame rūsyje  po mirties (1822 m.) buvo palaidotas T.Grothusas, tačiau jo palaikai 1971m. čia nerasti. Tikėtina, kad po savo motinos Elžbietos Eleonoros mirties (1831 m.) T.Grothuso palaikai buvo perlaidoti.
Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra Skrebotiškio kaime, 8 km į pietryčius nuo Vaškų, 0,5 km į šiaurės rytus nuo Vaškų-Pasvalio kelio. Įrengta 1920 m. akmenų ir plytų mūro bažnyčią norėta įrengti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Į Skrebotiškį 1918 m. atsiųstas kunigas Adomas Kačkus. Senas mūrinis grūdų sandėlis pertvarkytas į bažnyčią. Juozapas Žagrakalys jai 1922 m. dovanojo 15 ha žemės Kildiškių kaime. 1925 m. ši žemė pakeista į kitą, esančią netoli šventoriaus. Šventorius 1924–1925 m. apmūrytas. Jame 1935 m. pastatyta medinė varpinė. 1938 m. išdažytas bažnyčios vidus.
Antihitlerinės koalicijos aukų kapinės. II-ojo pasaulinio karo metu, vykstant mūšiams gretimose apylinkėse, Vaškuose buvo įsteigta karo lauko ligoninė, todėl daug rusų kareivių buvo vežama į Vaškus. Kai kurie iš jų mirė ir buvo palaidoti Vaškų kapinėse. 2005 m. kapinės restauruotos ir sutvarkytos.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Fašizmo aukų kapai ir paminklas II-ajame pasauliniame kare žuvusiems vaškiečiams. 1987 m., siekiant pagerbti ir įamžinti II - ajame pasauliniame kare žuvusių vaškiečių atminimą ir sutvarkyti fašizmo aukų laidojimo vietą, pagal A.Dimžlio projektą, buvo pastatytas paminklas, sutvarkytos fašizmo aukų kapinės.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Dovydų kaimas ir Butėnų sodybos paminklinis akmuo. Kelias per Dovydus gana tiesus, tik kalnuotas, nelygus. Ir vienoje, ir kitoje gatvės pusėje įsikūrę ūkininkai. Kiemai gana dideli, erdvūs, dažname iš jų stovi senovinė klėtis, svirnas.
Dovydų kaime yra Butėnų sodyba. Čia gimė broliai Petras (1896 06 29) ir Julijonas  (1915 03 24) Butėnai.
Petras Butėnas buvo pedagogas ir kalbininkas. Panevėžyje jis išleido tris reikšmingas knygas „Trumpas linksnių mokslas“, „Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas“. „Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis“, dar išleido „Tautotyros rinkimo programą“. Kalbininkas, sulaukęs 84 metų, mirė 1980 metų spalį,  Bostone, kuriame pragyveno 30 emigracijos metų.
 Julijonas Būtėnas, žurnalistas, partizanas, buvo idealistas, tėvynės patriotas. Rusams okupavus Lietuvą, apsigyveno Berlyne ir įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto veiklą. 1951 m. gegužę jis žuvo Lekečių miške. Dabar šioje vietoje stovi kryžius – paminklas.
Paminklas A.Juozapavičiui Nairių kaime. Antanas Juozapavičius gimė 1894 m. vasario 13 d. tuometinės Panevėžio apskrities Vaškų valsčiaus Švokštonių dvare. I- ojoje Nepriklausomos Lietuvos vyriausybėje buvo Krašto Apsaugos ministro adjutantas. 1915 m. savanoriu įstojo į rusų kariuomenę. Tarnavo 57-ajame pėst. pulke (Tverėje), vėliau latvių 6 Tukumo pulke. 1917 m. Rusijoje organizavo lietuvių karinius dalinius. Žuvo gindamas Alytų nuo bolševikų. A. Juozapavičius - pirmasis karininkas, žuvęs kovose už Lietuvos nepriklausomybę.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Lankytojai:10575
Reitingas: (50 vertintojai)
Sukūrimo data:11/29/06
Paskutinieji pakeitimai:12/01/06
Įvertinkite šį straipsnį:
PavadinimasAutoriusAtsakymaiPaskutinysis atsakymas
Gilios istorijos šaknysLigita Ročkienė110/16/08
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 Vaškų vidurinė mokykla Perjungti į Bibliotekos lygmenį