Vaškų vidurinė mokykla
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 4 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Teodoras von Grothus
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Lux lucet Tenebris guamvis nihil obscurius Luce
Theodor von Grotthuss
(1785 01 25 – 1822 03 26)
Lietuva, ypač Šiaurinė jos dalis, negali pasigirti pasaulinio lygio kompozitoriais, dailininkais ar poetais. Gamtovaizdis čia, pašaliečių akimis, yra nykus ir nuobodžiai vienodas –  viena į kitą panašios lygumos, jose tik kur ne kur matyti kalvelės, išsiblaškę žaliuojantys miškeliai ir sodybos. Didžioji dalis žemės, kuri čia yra ypač naši ir derlinga, lyginant su kitais Lietuvos kraštais, naudojama žemės ūkio reikmėms. Galbūt su žemdirbyste, reikalaujančia racionalaus mąstymo, mokėjimo skaičiuoti bei suprasti supančią gamtą, susijęs gyvenimo būdas lėmė tai, kad Šiaurinės Lietuvos dalies žemėse užaugo garsūs tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovai.

Vienas žymiausiu Šiaurės krašto mokslininkų – Teodoras von Grotthuss –žmogus, prieš 200 metų garsinęs mūsų kraštą pasaulyje, mokslininkas, savo darbais ir pažiūromis toli pralenkęs to meto visuomenės lygį, paniekintas amžininkų ir užmirštas ainių, jis privalo būti grąžintas į mūsų kraštiečių atmintį ir užimti prideramą vietą garbingiausių Lietuvos mokslininkų tarpe.

T.Grotthuss kilęs iš senos Livonijos riterių giminės. Jo tėvas Ditrichas von Grotthuss buvo visapusiškai išsilavinęs žmogus, palaikęs ryšius su žymiais XVIII amžiaus žmonėmis (galbūt vėlesnė sūnaus šlovė nustelbė taip pat vertus dėmesio ir pripažinimo jo darbus). Mokslininko tėvai dažnai keliaudavo, ir vienos tokios kelionės į Vokietiją metu 1785 01 25. Leipcige gimė Theodor von Grotthuss. Anksti netekęs tėvo būsimasis mokslininkas iki 17 m. gyveno Gedučių dvare, kur, kaip anais laikais dvarininkijoje buvo priimta, mokėsi daugiausia humanitarinių mokslų ir užsienio kalbų. Paveldėjęs iš tėvo nemažą biblioteką, kurioje buvo ir gamtos mokslų literatūros, anksti susidomėjo gamtos mokslais. Pagal senas XVIII a. knygas, jau vaikystėje jis atlikinėjo chemijos eksperimentus.

1803 m., būdamas 17 metų, T.Grotthuss išvyko studijuoti į Vakarų Europos universitetus. Pirmoji jo studijų vieta buvo Leipcigo universitetas, į kurio studentų sąrašus  T.Grotthuss buvo įtrauktas krikšto proga, būdamas vos trijų dienų. Tačiau Leipcige jis neužsibuvo. Po pusmečio jaunasis mokslininkas išvyko į Prancūziją ir įstojo į garsiąją Paryžiaus Politechnikos mokyklą. Deja paaštrėjus santykiams tarp carinės Rusijos ir Prancūzijos, Grotthuss buvo priverstas palikti Paryžių ir persikelti į Italija, kur iš pradžių studijavo Neapolyje, o vėliau Romoje.

Pagrindiniai T.Grotthuss darbai priskiriami fizikinės chemijos sričiai. Gyvendamas Neapolyje Grotthuss susidomėjo prof. Pakiani eksperimentiniu darbu ir savarankiškai pradėjo tyrinėti elektrolizės reiškinį. Savo darbo rezultatus ir teorines išvadas Grotthuss išdėstė darbe “Pastabos apie vandens ir jame ištirpintų kūnų skaidymą galvanine elektra”, kuris 1805m. išspausdintas Romoje, o vėliau perspausdintas daugelio to meto mokslinių leidinių visoje Europoje. Nors T.Grotthuss teorija nebuvo visiškai teisinga (juk tada dar nebuvo žinoma molekulių sandara!), tačiau ji jau paaiškino reiškinį. Būtent T.Grotthuss vienas pirmųjų iškėlė mintį apie cheminių ir elektrinių jėgų tapatumą. Gyvendamas Vakarų Europoje T.Grotthuss tapo Turino (Italija) “Mokslo ir meno akademijos” nariu korespondentu bei Paryžiaus galvaninės draugijos garbės nariu.

1808 m. T.Grotthuss galutinai grįžo į Lietuvą ir apsigyveno, tėvų dvare – Gedučiuose, iš kur pasitraukęs buvo tik 1812 metų karo metu, Napoleono armijai veržiantis į Rusiją, kurios dalimi mūsų kraštas tuomet buvo. Gedučiuose įkūręs savo laboratoriją, laisvu nuo ūkio reikalų tvarkymo metu, jis tęsė mokslinius tyrimus bei aktyviai dalyvavo krašto visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime.

T.Grotthuss pažinimas ir tyrimų kryptys buvo labai įvairios: jis tyrė dujų mišinių užsiliepsnojimo, degimo bei sprogimo dėsningumus, elektrolizės ir fotochemijos reiškinius, tyrinėjo meteoritus ir mineralinio vandens pavyzdžius, augalinės kilmės medžiagas. Tačiau tuo pat metu mokslininkas domėjosi daile, muzika ir literatūra, mokėjo keletą kalbų. O juk Grotthuss kelias į gamtos mokslus prasidėjo tik dėl ypatingo domėjimosi piešimu. Gyvendamas nuošaliame Gedučių dvare ir neturėdamas dažų, jis pradėjo juos gamintis, maišydamas įvairias medžiagas ir analizuodamas tų medžiagų chemines savybes. Būtent sugebėjimas į gamtos reiškinius žvelgti plačiai [integruotai], padėjo Grotthuss įžvelgti tai, kas mokslo centruose dirbusių, finansavimą bei laboratorijas turėjusių mokslininkų buvo įžvelgta tik po dešimtmečių.
Lankytojai:2165
Reitingas: (7 vertintojai)
Sukūrimo data:03/03/04
Paskutinieji pakeitimai:06/16/07
Įvertinkite šį straipsnį:
PavadinimasAutoriusAtsakymaiPaskutinysis atsakymas
Nesipravardžiuokimevydimantas311/16/07
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 Vaškų vidurinė mokykla Perjungti į Bibliotekos lygmenį