Šančių vidurinė mokykla
Turinys
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 4 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Gegužės mėnesį mokykloje vyko rašinių „Lietuva Europoje“ bei stendų apie Europos sąjungos šalis konkursai, kuriuos organizavo mūsų mokyklą baigusi Europos parlamentarą Jolanta Dičkutė.
Jų metu buvo galima laimėti kelionę Į Briuselį, į Europos Parlamentą, aplankant ir kitus Europos miestus. Tokia laimė nusišypsojo tik 11 mokinių iš 9 – 11 klasių. Aš taip pat turėjau galimybę pamatyti gražiausias mūsų žemyno vietas.
Kelionė prasidėjo ankstų spalio 12 – tos dienos rytą. Visi stovėjome apsimiegojusiais veidais, šaldami trypinėjome vietoje ir laukėme autobuso. Kaip ir prieš kiekvieną kelionę nekantraudami visi aptarinėjo kiekvieną kelionės smulkmeną. Autobusas atvyko kiek pavėlavęs, bet dėl to nesijaudinome. Sukrovę didžiulius lagaminus į autobuso bagažinę, visi greitai radome savo vietas, įsitaisė, susipažinome su visą kelionę mus lydėsiančia gide ir kiek paplepėję, užmigome. Autobusas pariedėjo į Vilnių, kur turėjome paimt dar maždaug dvidešimt įvairiausio plauko žmonių. Kelionė oficialiai prasidėjo.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Pirma šalis mūsų kelionėje, aišku, buvo Lenkija. Dardėjome jos „puikiais“ keliais kone 20 valandų. Bet liūdna nebuvo. Kadangi tame autobuse buvome pati didžiausia kompanija, juoko tikrai netrūko. Aišku, šiek tiek erzinome kitus keleivius, bet ilgainiui jie prie mūsų priprato. Sudraugavome su visais. Jau stipriai sutemus pasiekėme Čekiją. Pervažiavę sieną iškart atvykome į nakvynės vietą – pasienio miestelį Nachovską. Kadangi kelionė per Lenkiją mus išvargino, iškart kritome miegoti. Ryte po pusryčių patraukėme Prahos link.
Po trijų valandų pagaliau pro autobuso langus pamatėme Prahą. Nors ir buvo dienos metas, vaizdai buvo įspūdingi. Bažnyčios, Šv. Vito katedra, nuostabūs tiltai... Gidė pranešė, kad vaikščiosime po Prahą devynias valandas. Iš pradžių aplankėme kareliškuosius rūmus. Ten turėjome progą pažiūrėti kaip keičiasi rūmu sargybiniai, su jais nusifotografavome. Patraukėme link gotikinės Šv. Vito katedros. Manau, kad visų nuomonė yra vienoda – ji tikrai įspūdinga. Bokštai, bokšteliai, vitražiniai langai – viskas buvo tiesiog fantastiška. Apžiūrėjome ir jos vidų, visus altorius, vargonus. Vėliau gidė mus palydėjo iki laivo, kuris mus praplukdė Voltavos upe, po gražiausias Prahos vietas. Grįžę pasivaikščiojome nemažiau įspūdingu Karolio tiltu ir pamatėme tikrai gražų Prahos senamiestį. Taip pat apžiūrėjome Auksinę gatvelę, gražiausius Prahos namus. Prie kiekvieno įdomesnio objekto sustodavome, gidė pasakodavo jo istoriją. Kai vakare įslinkome į autobusą, buvo labai gaila palikti šį nuostabų miestą. Visi staigiai užmigome, nes diena buvo tikrai varginanti.
Ryte prabudome jau Prancūzijoje. Iki Paryžiaus dar buvo maždaug keturios valandos kelio. Jas praleidome tai užmigdami, tai plepėdami apie būsimą sustojimą. Manau, kad visi Paryžiaus laukė labiausiai. Juk tai vienas didžiausių Europos miestų, kuriame gyvensime dvi dienas. Pasiekė Paryžių, išlipome Monmartro rajone, kuriame buvo mūsų viešbutis. Kambarių teko šiek tiek palūkėti, nes atvykome ankščiau negu planavome. Bet pagaliau gavusi raktą, ir užlipusi į viršų, lengviau atsikvėpiau. Pagaliau dušas, lova ir kiti patogumai. Įsikūrę išėjome pasivaikščioti po rajoną. Aplankėme mažas parduotuvėles, užlipome į kalvą ant kurios stovėjo baltai švytinti Šventosios Širdies bažnyčia, Nuo kalvos matėsi visas Paryžius. Kadangi tądien buvo paskutinė tradicinės vyno šventės diena, vyko įvairūs renginiai, koncertai, mugės. Pasivaikščiojome siauromis rajono gatvelėmis, apžiūrėjome visus suvenyrus, lietuviškos (!) keramikos parduotuvę ir dar daug visko. Vėliau patys, gavę laisvo laiko, nuėjome iki garsiausio kabareto pasaulyje Mulen Ružo, pasivaikščiojome raudonųjų žibintų kvartalais.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Kitą rytą iškart po pusryčių išvykome į ekskursiją po visą Paryžių. Metro mus nuvežė iki pat gotikinės Noterdamo (Dievo motinos) katedros. Ji buvo nemažiau įspūdinga negu Prahos Šv. Vito katedra. Kiekviena detalė buvo padaryta be galo kruopščiai. Pėsčiomis apvaikščiojome daugybę gražiausių Paryžiaus pastatų, kol pasiekėme Luvro muziejų. Ten beveik penkias valandas apžiūrinėjome gražiausius meno kūrinius. Pamatėme garsiąją Leonardo Da Vinčio „Moną Lizą“ . Išėję vėl patraukėme į metro stotį. Šįkart vykome link Eifelio bokšto. Tik išlipę, visi išsitraukė fotoaparatus, nes šis bokštas greičiausiai buvo visų labiausiai laukiamas objektas. Prisidarę galybes nuotraukų pajudėjome link jo. Nors eilės buvo didelės, mums ilgai laukti neteko. Kilome iki pat viršaus. Paryžius iš ten buvo lyg ant delno. Viską apžiūrėję, nusileidome žemyn ir įsėdome į laivą, plaukiantį Senos upe. Kadangi jau buvo sutemę, viskas atrodė dvigubai gražiau negu dienos metu. Kiekvienas galėjome pasiimti ragelį ir išgirsti pasakojimus apie kiekvieną objektą. Išlipę jau trečią kartą nuslinkome iki metro stoties, grįžome namo. Visiems labiausiai norėjosi tik miego. Ryte po beveik dviejų dienų vėl įsėdome į autobusą. Nuvažiavome iki Napoleono pastatyto invalidų komplekso. Jo laikais ten gyveno karo metu sužeisti kariai. Tame pastate taip pat pamatėme ir jo kapą. Kiek vėliau dar aplankėme skulptoriaus Rodeno muziejų, apžiūrėjome garsiausias jo skulptūras. Grįžę į autobusą, pajudėjome į patį naujausią Paryžiaus rajoną – Defansą. Dangoraižių rajoną. Jis visiškai skyrėsi nuo prieš tai matyto Paryžiaus. Modernūs pastatai, stiklinės jų sienos buvo didžiulis kontrastas senoviškiems Paryžiaus namams. Apvaikščioję jį turėjome atsisveikinti su Paryžiumi.
Jau naktį pasiekėme Belgiją, Gento miestelį, kuris mums turėjo būti nakvynės vieta. Ankstų rytą po gausių pusryčių pradėjome važiuoti link pagrindinės kelionės stotelės – Briuselio. Jį pasiekėme prieš devynias. Europos Parlamente išklausėme visą informaciją apie jį, nuėjome į posėdžių salę, susitikome su mums šią kelionę dovanojusia Jolanta Dičkute. Ji mus taip pat palydėjo iki Europos parko, kuriame apžiūrėjome 25 kartus sumažintus svarbiausius kiekvienos Europos Sąjungos narės pastatus. Taip pat apžiūrėjome nuostabų Briuselio senamiestį. Jau vėlai vakare palikome Briuselį ir išvykome į paskutinį miestą mūsų kelionėje – Drezdeną.
Jį pasiekėme anksti ryte. Dvi valandas apžiūrinėjome jo senamiestį, o mums likusias septynias valandas praleidome parduotuvėse, pirkdami lauktuves namiškiams.  
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Paskutinę kelionės dieną vėl dardėjome per Lenkiją. Lietuvą pasiekėme tik vidurnaktį, bet namo, į Kauną grįžome tik 5 ryto. Buvo gera pagaliau grįžti į namus, bet kartu ir labai liūdna, kad baigėsi kelionė. Visi esame labai dėkingi Jolantai Dičkutei už padovanotą tikrai puikią kelionę. Tokių kelionių dar tikrai bus ir patariu konkursuose dalyvauti visiems, nes įspūdžių parsivežtų iš ten apibūdinti žodžiais neįmanoma.

Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Lankytojai:3852
Reitingas: (14 vertintojai)
Sukūrimo data:11/21/07
Paskutinieji pakeitimai:12/09/07
Įvertinkite šį straipsnį:
PavadinimasAutoriusAtsakymaiPaskutinysis atsakymas
Puikus straipsnisRamunė Šmitienė012/13/07
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2021 Šančių vidurinė mokykla Perjungti į Bibliotekos lygmenį