Kauno Juozo Urbšio vidurinė mokykla
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 2 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Rašinių konkursas "Mano draugas romas (čigonas)"
2007m. rudenį TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS organizavo rašinių konkursą  ,,Mano draugas romas (čigonas)“ .

6c klasės mokinės Miglė Aleksynaitė ir Indrė Mikėnaitė šiame konkurse tapo laureatės, buvo apdovanotos diplomais ir čekiais knygoms. Mergaitės rašė apie tai, ką visai neseniai išgyveno vykdamos į rašytojo Vinco Krėvės tėviškę. Mokinukių talentus atskleisti padėjo lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Zita Urbonavičienė.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Mano draugas romas (čigonas)

Šį rudenį, spalio 19 dieną, auklėtoja mus vežėsi į Vinco Krėvės tėviškę- Subartonių kaimą netoli Merkinės. Ten vyko įdomus rašytojo 125-ųjų gimimo metinių minėjimas. Autobusu važiavo apie dešimt mano bendraklasių šeštokų, mūsų mokyklos bendrijos ansamblis su muzikos mokytoja, keletas lietuvių kalbos mokytojų ir 3 vakarinės mokyklos mokiniai. Jie buvo mūsų muzikos mokytojos auklėtiniai

Vienas iš tų trijų buvo romų tautybės berniukas. ,,Žiūrėk, čigonas!”- pasakiau draugei Miglei. Abi su baime žvelgėm į jį. Išlipdamos iš autobuso, savo kuprinėles su maistu ir pinigais pasiėmėm kartu- kad nepavogtų... Pasitikrinome, ar turim mobiliuosius telefonus. Buvom apie čigonus girdėjusios visokiausių dalykų. Atsarga gėdos nedaro! Ką gali žinoti...

Tačiau vėliau pasirodė, kad tas berniukas iš tikrųjų yra draugiškas ir labai geras. Greit sužinojome, kad jo vardas- Gopalas. Tamsios odos, juodų plaukų ir labai gražių tamsiai rudų akių! O koks puikus jo balsas!

Nuvažiuojant senukų ansamblis autobuso gale pradėjo dainuoti liaudies dainas. Mes kikenom, nes tos dainos atrodė tokios senoviškos, nemokėjom žodžių. Staiga išgirdom dainuojant Gopalą. Jis dainavo puikiai, atrodė, jog visą laiką būtų buvęs tame ansamblyje. Stebėjomės, kad moka ir vienos, ir kitos dainos žodžius, o kai ansamblis baigė repetuoti, jis uždainavo vienas. Drąsiai užtraukė linksmą dainą, ir visas autobusas jam plojo. Jis dainavo kaip Radžis! Tikrai, balsas buvo labai panašus.  Gražus!  Gopalas užtraukė dar vieną dainą ir tada jau visi neišlaikė. Dainavo ir seni, ir jauni, dainavo visos mokytojos ir net vairuotojas...

Bekeliaudami sustojome prie Punios piliakalnio. Lipom į aukštą kalną, nuo kurio matėsi platūs toliai, upė, kalnai, tiltas... Kaip gražu! Staiga šalia išgirdau keiksmažodį... Atsigręžiau- tai buvo pats didžiausias iš tų trijų vakarinės mokyklos mokinių...  Tuo metu priėjo ir Gopalas, kuris girdėjo tą patį, ką ir aš... ,,Nesikeik, juk prižadėjai mokytojai gražiai elgtis,”- tarė jis. Tas ilgšis nieko neatsakė, bet daugiau jo keikiantis negirdėjau.
Kai nuvažiavom į V.Krėvės tėviškę, Gopalas bendravo su visais vaikais, mokytojais, visiems padėjo. Minėjimas vyko Krėvės kiemelyje. Vėjas nešiojo geltonus lapus,  buvo šalta, bet įdomu. Klausėmės įdomių rašytojų, aktorių pasisakymų, žiūrėjome, kaip šoko ir dainavo mergaitės tautiniais rūbais... Jos buvo nedaug vyresnės už mus ir dainavo labai gražiai. Atrodė, kad klausosi ir iš medžio išskaptuotas Krėvė... Sušalom, besėdėdamos ant suolelio, o tuo metu Gopalas atnešė stiklinę karštos arbatos ir parodė didelį virdulį kieme, kur galima jos įsipilti visiems. Tada Vaidas pripylė stiklinę ir nunešė auklėtojai, kuri buvo plonai apsirengusi ir sėdėjo priekyje... Auklėtoja nusišypsojo...

Kai minėjimas baigėsi, ėjome padėti gėlių į kapines. Ant Krėvės kapo žydėjo daug gėlių, uždegėm žvakeles, aktorius Tomas Vaisieta skaitė rašytojo kūrybą,  klausėm apie arą... ,,Pakilo aras...” Klausėsi su mumis ir Gopalas- susikaupęs, tylus...

O paskui ėjom prie laužo. Ten užgrojo armonikomis mūsų ir kito ansamblio iš Varėnos mokytojai, varėniškės  mergaitės tautiniais rūbais ir mūsų bendruomenės seneliai pradėjo šokti. Bet smarkiausiai šoko...Gopalas! Laužas degė, didžiulės liepsnos kilo į dangų, žibėjo čigoniuko akys ir plačiausia šypsena.  Jis mokėsi visų lietuviškų šokių ir viskas jam sekėsi. Šaunusis čigonas šokdino mergaites  ir linksmai juokėsi. Buvo nuostabu- juk jis ne lietuvis, o moka tiek lietuviškų dainų ir šokių, bet svarbiausia- nesigėdi. Mano bendraklasiai gėdinosi ir dainuoti, ir šokti, o Gopalas buvo visur pirmas!

Tačiau atėjo vakaras ir šventė baigėsi. Kai grįžome nuo laužo į autobusą, viena mokytoja prisiminė, kad prie laužo paliko savo skėtį... Atstumas buvo nemažas- apie kilometrą. Mokytoja nusiminusi nežinojo, ką daryti. Mūsų šeštokai pasileido bėgti atnešti. Bet netrukus juos visus pralenkė Gopalas. Jis bėgo kaip zuikis! Netrukus dingo iš akių, o po keleto minučių vėl pasirodė. Grįžo nepavargęs, bet ir skėčio nerado. Pasakė, kad jo ten nėra. Tuomet jis pasileido į kitą pusę, į muziejų, kur jau buvo grįžę visi žmonės. Ir ką gi? Ten Gopalas atrado  skėtį, kurį kažkas parnešė, ir atidavė mokytojai. Ji jam nuoširdžiai  padėkojo.

Kai važiavome namo, Gopalas pasveikino savo auklėtoją su gimtadieniu, pasakė gražius žodžius. Mokytojai ansamblis padovanojo didžiulį tortą, kurį visi kartu valgėm. Valgė ir Gopalas. Aš pagalvojau, koks jis iš tikrųjų geras, linksmas ir įdomus. O jis vėl uždainavo ir linksmino mus visus.
Man labai patiko kelionė ir mūsų naujas draugas.  Tiesa, aš su juo net nesikalbėjau, bet labai norėčiau turėti tokį linksmą draugą. Aš pakeičiau savo nuomonę ir dabar nebijočiau palikti autobuse kad ir šimto litų. Dabar suprantu, kad nesvarbu, kokie žmogaus tėvai, kraujas ar spalva. Visai nesvarbu, kokia jo tautybė. Svarbu, kokia jo širdis.
Indrė Mikėnaitė ir Miglė Aleksynaitė, 6c klasė
Lankytojai:4156
Reitingas: (56 vertintojai)
Sukūrimo data:04/10/08
Paskutinieji pakeitimai:04/10/08
Įvertinkite šį straipsnį:
PavadinimasAutoriusAtsakymaiPaskutinysis atsakymas
Gopalas mldcAnonimas006/29/10
cigonai urodaiissiaiskink pats206/29/10
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2021 Kauno Juozo Urbšio vidurinė mokykla Perjungti į Bibliotekos lygmenį