Lapiukų kronika
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 2 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Jaunimo vasaros stovykla "Pelkinis kardelis"
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
     





 Šioje stovykloje dirbo penkiolika aplinkosaugos klubo “Anemone” narių. Visi jaunuoliai mokosi Lapių pagrindinėje mokykloje devintoje klasėje.
Stovyklos tikslas: Jaunuoliai susipažins, tyrinės ir papasakos vietinei bendruomenei apie retus augalus ir gyvūnus, įgyvendins jų apsaugą.
Uždaviniai: Pievų ir miškelių augalų tyrimas D.Lapių kaime.
                   Šių pievų išsaugojimas, kad išliktų reti augalai (krūmų iškirtimas).
                   Šikšnosparnių populiacijos tyrimas.
                   Tyrimų rezultatų perdavimas bendruomenei.
Stovyklą finansavo: Kauno miškų urėdija, Lietuvos gamtos fondas, Lapių pagrindinė mokykla, aplinkosaugos klubas “Anemone”, JMB būrelis “Juodasis gandras”.
Pirmoji diena
Žygis į Lapių geomorfologinį draustinį. Pirmiausia aplankėme Lapių rezidentinės pilies liekanas. Kita aplankyta vieta -  Lapių bažnyčia. Mes jau Lapių geomorfologiniame draustinyje. Draustinis užima 1168ha. Geomorfologinių draustinių išskirtinis bruožas – natūralūs upeliai, tekantys giliose rėvose. Įstatymiškai draustinis įregistruotas 1992m. Draustinyje fotografavome augalus. Čia radome ir didžiųjų šliužų. O dabar prie Lepšiškių piliakalnio. Vietiniai gyventojai ją vadina Batareika. Sekantis -  Šančių piliakalnis (Pikelnia). Stavidvaris – Lapių geomorfologinio draustinio pakraštys. Toliau ėjome iki Drąseikių atodangos. Visą dieną su mumis keliavo Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Kristina Brazauskienė, fotografė Daiva Grigonienė ir būsima mokytoja Kristina Gailevičienė. Paskutinis šios dienos lankytinas objektas – Drąseikių atodanga. Atodangos ilgis – 100m, o aukštis – 33m. Nuo atodangos matyti nuostabūs Neries vingiai. 1964m. atodanga paskelbta geologiniu gamtos paminklu.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Kitą dieną į svečius buvo atvykęs geriausias Lietuvos šikšnosparnių specialistas Dainius H.Pauža. Susitikimo pradžioje skaityta paskaita. Ar žinote, kad žiemą jų širdys plaka šešis – aštuonis kartus per minutę? Ar žinote, kad šikšnosparniai gerai mato? Ar žinote, kad jie gali išgyventi, jei jų kūno temperatūra tik nulis laipsnių? Sutemus išėjome stebėti šikšnosparnių. Tam naudojome ultragarso detektorių.Iš skleidžiamų šikšnosparnių garsų atpažinome keturias jų rūšis:  rudąjį, ausyląjį, rudąjį nakvišą, natuzijų šikšniuką ir vėlyvąjį šikšnį.
Trečioji diena
Trečią dieną  stovyklautojai ir Kauno marių regioninio parko  vyriausiasis ekologas Povilas Vitkauskas keliavo po Didžiųjų Lapių kaimo pievą. Nustatinėjome augalų rūšis. Radome labai daug gegužraibinių šeimos augalų. Ekologas mums pasakojo apie augalus ir parodė išskirtinius, kuriuos galima valgyti, o kurių kvapas kaip šlapio šuns.
Ketvirtoji diena
Penktadienio vakarą stovyklautojai vyko į Vytėnų girininkiją stovyklauti.  Pasistatė palapines, išsitiesė miegmaišius, užsikūrė laužą. Mokytoja kaip visada virė košę iš “kirvio koto”. Po vakarienės apsitarėme ir pradėjome rašyti projektą “Mokinių iniciatyva ir savivalda“. Visą naktį kūrenome laužą ir bendravome.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Penktoji diena
Birželio 15 d. važiavome į Didžiąsias Lapes. Ypatingoje pievoje vaikinai kirto menkaverčius medžius ir krūmus, kurie trukdė augti pievos gegužraibiniams augalams. Dvi dienas iš eilės su mumis dirbo Kauno miškų urėdijos Vytėnų girininkijos girininko pavaduotojas Saulius Žvinys. Merginos toliau bandė atpažinti ir fotografuoti augalus. Dvi dienas su mumis dirbo ir Lapių pagrindinės mokyklos mokytoja Marija Kuzmickienė, kurios hobi – gamta.
Šeštoji diena
Birželio 16 dieną važiavome į pirmąją Lietuvos sostinę Kernavę, aplankėme 5 piliakalnius, kurie įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vėliau  vykome į Užutrakį. Pamatėme išlikusią XIX a. pabaigos dvaro sodybą. Užutrakio dvaro teritorijos plotas tada buvo daugiau kaip 600 ha, iš jų 80 ha plotą apėmė sodyba. Pravažiavome pro Trakų pilį ir poilsiavome vandens pramogų parke ,,Trasalis.’’
Septintoji diena
Susitikome informatikos kabinete ir rašėme ataskaitą apie stovyklą, aprašinėjome nufotografuotus augalus, rinkome nuotraukas parodai.  Baigėme rašyti projektą “Mokinių iniciatyva ir savivalda”.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Stovyklaudami nufotografavome ir aprašėme apie šešiasdešimt augalų. Keli iš jų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Nemažai jų – reti.
Šios stovyklos baigiamieji darbai tokie: papildytas Lapių virtualusis herbaras ir nuotraukų paroda, kuri bus atidaryta rugsėjo mėnesį. Numatoma atidaryti Kauno miškų urėdijoje miškininko dienos proga.
Virtualusis herbaras sutvarkytas pagal Kęstučio Kazimiero Vilkonio knygą “Lietuvos žaliasis rūbas”, Lututė, 2001
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Lankytojai:3471
Reitingas: (6 vertintojai)
Sukūrimo data:06/22/09
Paskutinieji pakeitimai:06/22/09
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2022 Lapiukų kronika Perjungti į Bibliotekos lygmenį