SANTARA
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 13 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
NORIU BŪTI ŽURMALISTAS

Interviu su Moksleivių Techninės Kūrybos Centro vadove Liudmila Kazlauskiene.

Ar galite papasakoti apie jaunųjų žurnalistų studijos įkūrimą?
Į moksleivių techninės kūrybos centrą  atėjau dirbti 1999- aisiais  metais. Čia, „Kadro“ studijoje, jau seniai  veikė jaunųjų žurnalistų būreliai. Jų pobūdis buvo kiek kitoks. Tai buvo televizijos žurnalistai, TV laidų kūrėjai. Spaudos žurnalistų tada nebuvo. Į „Kadro“ studiją rinkdavosi labai daug moksleivių, išradingų, entuziastingų. Mes organizuodavome susitikimus su įdomiais žmonėmis, diskusijas, išvykas, vykdėme įvairius projektus. Kūrėme  filmukus, televizijos laidas, kurios  buvo rodomos per regioninę AR televiziją. Aš kurį laiką dirbau ir televizijos laidų video montuotoja.
Kaip Jūs tapote vadove? Ar Jums teikia malonumą darbas su moksleiviais?
Jau 2000- aisiais metais grupė moksleivių nutarė turėti savo spaudos leidinį. Tuomet kaip tik   buvo prasidėjusi  informacinių technologijų  era. Taip  atsirado  mūsų jaunųjų žurnalistų studija, veikianti ir spaudos srityje. Nuo tų metų  periodiškai leidžiame  žurnalą   „UPS“ , pernai metais pervadintą į „Avangardą“, o aš iki šiol esu šios studijos vadovė.
Pati esu filologė, papildomai  lankiau įvairius kursus. Iki tapimo žurnalistų studijos vadove, patirties  žiniasklaidoje šiek tiek turėjau. Dirbau „Žinijos“ draugijoje, rašydavau straipsnelius į „Kauno tiesą“(dabar „Kauno diena“) , „Komjaunimo tiesą“(dabar „Lietuvos rytas“).
Dirbti su moksleiviais man labai patinka, kitaip ir nedirbčiau. Aš iš jų pasisemiu idėjų, naujovių. Kartu su jais stengiuos neatsilikti nuo gyvenimo, netgi atjaunėju. Mane žavi  jų tikslo siekimas, netgi savotiškas avantiūrizmas. Bet liūdina vis didėjantis pragmatizmas. Mes buvome kitokie, daugiau suvaržyti.
Kaskart pamąstau, kad kabinetinio darbo jau dirbt nebemokėčiau.
Kiek ir kokio amžiaus moksleiviai šiuo metu  lanko Jūsų žurnalistų studiją?
Studijoje šiuo metu turime apie 20 moksleivių nuo 8-os iki 12-os klasės. Tarp jų tik 3 berniukai. Kaip ir visada  aktyviausios mergaitės, nors vyrų žurnalistų ypač  reikia. Pradėti  lankyti būrelį  galėtų ir jaunesni. Kažkada  net  turėjome  jaunesniesiems žurnalo priedą „Vaiduokliuką“.  Vyresniesiems leidome „Noname“ . Visada laukiame turinčių ką pasakyti, norinčių ar  mėgstančių reikštis kūryboje.
Kokią naudą teikia ši studija kiekvienam moksleiviui?
Studiją gali lankyti visi norintys. Visokie ir ateina. Nebūtinai visi gerai rašantys. Man atrodo, talentas vaizdingai rašyti duotas nuo gimimo. Aš galiu tik nukreipti  ta ar kita linkme. Todėl mano studijoje ir atsiskiria:  literatai, rašantys literatūrinius kūrinėlius ir žurnalistai, rašantys straipsnius, imantys interviu ir pan.  Žurnalisto profesija – tai gyvenimo būdas. Maža to, kad tu labai gerai rašai. Bet pati darbo specifika gali Tau nepatikti. Eiti rinkti informaciją,operatyviai  ją apdoroti, smalsauti, būti visuose įvykių sūkuriuose uždaram žmogui gali ir netikti. Nesukurdamas literatūros šedevro, straipsnį  gali išmokti parašyti, bet visada reikia žinoti apie ką tu norėsi rašyti. Jau studijoje mokiniai pasirenka kažkokią sritį ir pradeda į ją gilintis.
Literatams, aš juos vadinu rašytojais ar poetais, yra kitaip. Norint sukurti meno kūrinį,  jie taip pat turi viskuo domėtis, pajungdami  savo fantaziją, išmonę, kuo mažiau sausos informacijos. Visada, pastebėjusi  vaiko talentą vaizdingai rašyti aš juos skatinu  daugiau rašyti, bet ne straipsnius, o savo kūrinėlius, net mintis užrašinėti. Mūsų studija naudinga tuo, kad čia mokiniai atranda save, pasitikrina sugebėjimus. Pasitaiko dažnai, kad palankę užsiėmimus, jie jau tvirtai apsispendžia  ar bus  žurnalistais.
Jūsų darbo specifika apsiriboja ne tik teorija?
Galima perskaityti daug teorijos, bet jei nepabandei praktiškai – nieko neišeis. Savo studijoje aš visada derinu teoriją ir praktiką. Žurnalistikos pagrindams išdėstyti  esu paruošus atskiras paskaitėles ir metodinę medžiagą. Pagal studijos narių norus tą ar kitą teorinę dalį aptariame, visada padalinu visiems jau paruoštą teorinę medžiagą. Kartais mokiniai prisirenka įvairios literatūros, jos net neperskaito ir nieko taip ir neparašo. Juk čia ne pamokos, griežto mokymo nėra. Tad veiksmingiausias būdas,  pradėti iškart arba nors po mėnesio rašyti ir gilintis į teoriją. Kiek gali kalbėti apie tą interviu? Besimokydami VU komunikacijos fakultete jūs 2 metus turėsite interviu kursą, o už jį praktiškai atsiskaitysite tik maždaug porą kartų. Mūsų studijoje galima  iškart pradėti rašyti, taisyti ir iš to mokytis. Mokytis iš savo, kitų klaidų, skaityti kitų darbus, analizuoti. Jau daug kartų įsitikinau, kad tie, kurie lankydami studiją būna daug parašę, stipriai patobulėja. Po metų jie jau ieškosi darbo rimtesniam leidiny. O besimokydami aukštojoje mokykloje, jau antrame kurse pradeda dirbt žiniasklaidoje ir jiems tai visai nesudaro sunkumų, nes visi sunkiausi dalykai jau praeity.
Jei galite plačiau papasakokite apie savo veiklos įvairovę?
Jau ankstesniuose atsakymuose aš paminėjau, kad mūsų studijos veikla buvo išties įvairiapusiška. Kiekvienos veiklos srities atskirai plačiai neaptarinėsiu. Ta veikla iš dalies buvo padiktuota parašytų projektų, laikmečio ir mokinių iniciatyvos.
Skirtingai negu mokyklose, į būrelius ateina motyvuoti mokiniai. Kiekvienas, kuris lanko, turi savo tikslą. Gerai, kai tos nuomonės ir norai susiderina tarpusavy, atitinka mūsų studijos finansines galimybes. Prieš beveik dešimtmetį gimusi idėja turėti  moksleivišką žurnalą, kvepiantį spaustuvės dažais, taip ir liko neįgyvendinta. Keitėsi  žurnalo pavadinimai, rubrikos, vyr. redaktoriai, bet lėšų žurnalui taip ir negavome. Nedideliu tiražu, spausdintą kompiuteriu žurnalą dar leidžiame ir platiname tarpusavy. O apie moksleivių aktualijas, jų išsakytas mintis, sudėtą kūrybą galima paskaityti  tinklalapyje www.avangardas.lt. Galime pasigirti knygelių, gal ir nelabai kokybiškų, leidyba. Jau esame išleidę dvi moksleivių kūrybos knygeles. Dar viena laukia savo eilės.
Didžiausias mūsų studijos  veiklos  laimėjimas tai, kad 2005-aisiais metais turėjome daugiau kaip metus trukusį projektą žurnalistinei praktikai įgyti. Mums labai pasisekė, tada gavome nemažai lėšų ir galėjome vykdyti dvi ekspedicijas po Kauno rajono miestelius. Jų metu filmavome, fotografavome , rinkome medžiagą, sukūrėme puikų valandos trukmės dokumentinį filmą „Pakeliaukime“, rodytą per televiziją. Tuo pačiu visą apibendrintą informaciją sudėjome į iliustruotą spalvotą knygelę “Kauno rajono miestai ir miesteliai. Dabartis. Praeitis“.  
Prie dokumentinių filmų vis dar norime grįžti. Kartu su „Kadro“ studijos televizininkais kartais dalyvaujame kai kuriuose bendruose projektuose, padedame rengti reportažus, laidas. Patys esame dar sukūrę klipą, vaidybinį filmuką. O  daugiau mums nei pajėgų, nei laiko neužtenka, juk visą dėmesį sutelkėme  į rašymą. Šiuo metu vėl pasirodys pokalbių knygelė apie centro vadovų  veiklą „Iš istorijos lobynų“.
Maždaug prieš penkerius  metus radijo stotyje “Tau„ turėjome ir savo radijo laideles. Nors ir neilgos , jos buvo labai mėgiamos tarp moksleivių, nes rengė ir kalbėjo patys moksleiviai jiems rūpimomis temomis. Laidelėms nustojus gyvuot , kai kurios moksleivės radijo stotyje „Extra FM“ turėjo jau savo autorines laidas. Dabar vėl norime atgaivinti radijo laideles, tik  jas transliuosime savo internetiniame tinklalapyje.
Visko, ką veikėme tą dešimtmetį , išpasakoti neįmanoma. Tai ne tik projektai, bet ir įvairios akcijos, renginiai, kūrybos konkursai, išvykos. Turime būti visų avangarde, dabar taip ir pasivadinome .  Džiaugiuosi, kai jaunimas trykšta entuziazmu, džiaugiuosi, kai galiu tai įgyvendinti, kartais neskaičiuodama laiko ir lėšų.
Ar visi lankantys šiuos užsiėmimus galvoja studijuoti žurnalistiką ir ar  ši studija jiems yra pirmas žingsnis tikslo link?
Labai gerai, kai mokiniai, prieš stodami į aukštąsias,  pirmiausia pabando palankyti tokią studiją. Jie čia  gali nuspręsti, ar yra tinkami žurnalisto  profesijai. Į mūsų studiją susirinkdavo labai daug moksleivių, tik pastaraisiais metais susidomėjimas yra sumažėjęs, nes žiniasklaida pateikiama kaip „purvasklaida“. Daug mokinių, atėjusių į studiją, pasakydavo, kad rašyti yra nelengva, lengviau yra kurti laidas, ar vaidinti arba atvirkščiai. Bet tie, kurie  išlankė daugiau kaip  metus, buvo išlankiusių ir penkis, jie tikrai anksčiau ar vėliau dirbs žiniasklaidoje, nes jau turi praktikos. Į žurnalistiką įstoti labai sunku, tai jei neįstoja ten, baigia humanitarines specialybes, o darbo ieškosi žiniasklaidoje. Mūsų studija buvo daugeliui tramplinu į žurnalistų ir filologų profesijas. Nevardinsiu dabar  pavardžių, bet apie dešimt, dirbančių žiniasklaidoje,  būtų. Su daugeliu palaikome ryšius.
Blogiau  būna taip,  kai abiturientas, labai gerai išlaiko egzaminus, prisiklausęs apie žurnalisto profesijos romantiškumą, įstoja į komunikacijos fakultetą. O po pirmo kurso, atlikdamas praktiką, nusivilia tuo darbu, meta studijas, tada visi metai veltui  sugaišti.
Kam patartumėt lankyti žurnalistų studiją ?
Į šį klausimą jau anksčiau atsakiau. Gali ateiti visi. Manau, vis tiek, jei lankantysis  norės -  čia ko nors išmoks. Susiras draugų, praplės akiratį, dalyvaus įvairiuose projektuose ir  sužinos kas yra ta tikroji žiniasklaida.
Kokias perspektyvas puoselėjate ateity?
Ir toliau leisime žurnalą, tobulinsime savo internetinį tinklalapį. Nors ir sunkmetis artėja, bet reikia nenusiminti, gal surasime dar naujesnių veiklos formų.
Kauno „Santaros“ gimnazijos moksleivė Gintarė Lingytė
Lankytojai:1169
Reitingas: (13 vertintojai)
Sukūrimo data:11/23/09
Paskutinieji pakeitimai:11/23/09
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 SANTARA Perjungti į Bibliotekos lygmenį