SANTARA
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 32 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
ŠOKIAMS - TAIP!

Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Jaunatviškas. Kūrybingas. Draugiškas. Supratingas. Darbštus. Nuoširdus… Taip galima apibūdinti žymų baletmeisterį, tautinių šokių vadovą Kazimierą Kondratavičių, mokantį liaudies šokio meno „Santaros“ gimnazijos,  „Ąžuolo“ kalatikiškos vidurinės mokyklos mokinius, Medicinos Universiteto studentus. Vadovas myli savo miestą: čia ne tik daug metų gyventa, užauginta dukra Agnė, čia liaudies šokio išmokyta ne viena šokėjų karta.
  Įdomu, kad jaunystėje K. Kondratavičius savo ateitį siejo ne su šokiu, o su vaidyba!  Deja, dėl balso stygų problemų mokytojui reikėjo pamiršti aktorystę. Pasirinkęs  choreografiją,  studijavo Klaipėdos universitete. Dirbo  Telšiuose, vėliau buvo pakviestas į Kauno Medicinos universitetą. Šokių vadovas Kauno mieste gyvena ir dirba jau trisdešimt metų.
Tautinių šokių populiarumas auga
Kodėl vieniems liaudies šokių kolektyvo lankymas sukelia šypseną, o kiti galėtų kasdien repetuoti? Aišku, kad domėjimasis šokiu priklauso nuo asmenybės. Vadovas Kazimieras prisimena kelionę į Kroatiją. Festivalyje dalyvavo septyniolika grupių -  italų, kroatų, estų, lietuvių Šiame festivalyje santariečiai išsiskyrė: „...mes labai gražiai atrodėme, gerai šokome.“ Kadangi užsienio kolektyvai susirenka patrepsėti tik šeštadieniais, sekmadieniais, jie neturi  tokių profesionalių vadovų. O mūsų šokėjų grupes moko profesionalūs vadovai, pabaigę aukštuosius mokslus ir sugebantys jaunimą išmokyti šokti. Tokie kaip Kazimieras Kondratavičius.
Mokytojas pastebėjo, kad dabar kultūra atsigauna. Pinigų valstybėje mažėja, tačiau dvasiniai dalykai atgimsta. K. Kondratavičius požiūris aiškus: „Kada žmonės mažiau geria, jie pradeda dainuoti, šokti ir sportuoti.“
Studentai, gimnazistai, pradinukai – visi šoka
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
2003m. Dainų šventė
Taip, visi šoka, bet darbo metodai skirtingi. Štai mažiesiems šokėjams Vadovas daug aiškina,  kas gražu, kas ne (reikia šokant išspjauti gumą iš burnos, mergaitei su berniuku gražiai susikabinti...), o gimnazistai ir studentai jau patys supranta: „Su mažiukais reikia po kruopelytę, po akmenuką dėti į krūvelę. Nepaskubėsi. Jei mažą vaiką „užkabini“, tai žinok, kad jis jau dvylika metų šoks. Mažieji yra kaip molis – minkomi. O su didesniaisiais sunkiau. Ateina šokti tik asmenybės. Daug yra mano mokinių, kurie šokti pradėjo dar mokykloje, o dabar tai daro VU, VGTU, VDU, KMU... Čia jie gavo pradžią, o dabar tokią veiklą tęsia kitur. Taip ir užauga šokėjų kartos...“
Kai darbas teikia malonumą
Choreografijos mokytojas ekspertas mano, kad šokis dovanoja daug gerų emocijų,  kad džiaugtis skatina pats kūrybinis procesas, galimybė stebėti, kaip žmonės šokdami užmiršta visas krizes, ligas. Ir šokį žmogus renkasi norėdamas išreikšt save. „Kiekvienas žmogus yra gražus: jis storas ar plonas, mažas ar didelis, tik reikia surast savo vietą, tik reikia išreikšt save...“- dažnai sako Vadovas, kuris turi ypatingą savybę - pamatyti talentą kitame žmoguje. Darbas vadovui yra ir kasdienybė, ir šventė: „Kai  dirbi su malonumu, žinai, jog savo vietoje esi. Šiame darbe ne pinigai yra esmė. Svarbiausia yra tai, kad geriems žmonės teiki geras, teigiamas emocijas.“
Vieni stato namus, o kiti  - šokius
Ne vienas įspūdingas K.Kondratavičiaus ir jo šokėjų laimėjimas. Aukščiausias šokėjų įvertinimas – apdovanojimas „Aukso paukštė“ kurį 2007m. gavo Medicinos universiteto ansamblis „Ave, vita“. 2008 m. Vadovas  K.Kondratavičius buvo apdovanotas „Santakos“ ordino ženklu už nuopelnus Lietuvai ir Kauno miestui. O kiek nepamirštamų potyrių per koncertus būta. Kauniečių pasirodymą stebėjo net Amerikos žiūrovai. „Koks nuostabus jausmas, kuomet 30 000 žmonių atsistoja, tau ploja, kada priima merai, ambasadoriai, paprasti žmonės, žemiečiai kitose šalyse, įteikia tau gėlyčių, apsikabina, paklausia, iš kokio tu miesto. Būna, žmonės ir ašarą nubraukia,“- prisimena Vadovas. Ypač Vadovą džiugina šokėjai, kurie patys sukuria savo kolektyvus ir tęsia tautinio šokio tradicijas. Toks kolektyvas yra Adelaidėj, Romoje, Stokholme.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Aukso Paukštė 2007-aisiais
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Mokinių draugas
Kai paklausiame vadovo, dėl ko jį taip gerbia šokėjai, jis nuleidžia akis. Kiekviename mokinyje choreografas mato asmenybę, siekia jame įžvelgti kažką išskirtinio.  Vadovas nori, kad šokėjams repeticijose visada būtų įdomu ir gera, kad atėjęs šokti užmirštų visas matematikos, istorijos ar fizikos pamokas. Jis tikina, kad nėra griežtas, niekada vaikų nebara už repeticijų praleidimą: „Jeigu mokiniui, nelankančiam pamokų, moralą skaitysi, kad neatėjo į repeticiją – pagarbos tikrai nesulauksi. Galiausiai mokytojas turi būti gimnazisto ar mokinio draugas.“
Santariečiai apie savo VADOVĄ
IEVA: Svarbiausia, kad Vadovas visuomet atsakingas, nuoširdus ir niekam negali pasakyti ne, kas dažnai tampa problema. Pavyzdžiui, jei reikia išrinkti geriausią ar prastesnį šokėją, tai daryti palieka mums, nes nenori nieko įžeisti. Niekada nepasakytų naujai atėjusiam šokėjui, kad jis negali šokti, nes kiekviename įžvelgia talentą.

ADELINA: Dėl tų šokių, dėl besišypsančio Vadovo, kurį vien pamačius gera pasidaro,  aš net mokyklos nenoriu baigti. O kaip kitaip, juk Vadovas -  vienas iš geriausių kada nors sutiktų žmonių.
PAULIUS: K. Kondratavičius – nuostabus žmogus. Jis jaunatviškas, guvus, linksmas, reiklus tiek, kiek reikia. Paiso  kiekvieno šokėjo nuomonės.  Su Vadovu galima ir pajuokauti,  ir labai rimtai pašnekėti. Dėl mūsų jis ir galvą padėtų...
Krizei – NE, šokiams – TAIP!
Vadovas žino laimės receptą: „Be galo malonu palikti pėdsaką gyvenime – savo kūrybą, šokius, kuriuos visi šoktų... Svarbiausia yra, kad kiekvienas žmogus savo valstybei darytų gerus darbus, kad kažkas išliktų. Nesvarbu, kad nepastatei namo, gal išmokei šokį, dainą... Kiekvienas gali padaryti gerą darbą savo valstybei, tereikia mažiau dejuoti. O ta krizė tai daugiau ne finansinė, o dvasinė. Mano seneliai su mažais vaikais buvo išvežti į Sibirą ir ištvėrė visas tas kančias, badą. Sugrįžę jie niekuomet neverkė, nesakė, kad buvo labai blogai. O dabar žmonės dejuoja, kad yra sunku, nors iš tiesų taip nėra. Reikia eiti dainuoti, šokti, groti, linksmintis. Visa tai nedaug kainuoja!“
Netikit? O jūs pažiūrėkit, kokiais nušvitusiais veidais sukasi Kazimiero Kondratavičiaus šokėjai.

Lankytojai:2799
Reitingas: (45 vertintojai)
Sukūrimo data:10/15/10
Paskutinieji pakeitimai:10/15/10
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 SANTARA Perjungti į Bibliotekos lygmenį