SANTARA
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 16 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Kai pasaulis nesupranta
      Kaip gaila, kad paroje yra tik dvidešimt keturios valandos. Dienai pasibaigus tu supranti, kad nieko nespėjai padaryti, nors stengeisi kaip įmanydamas, o daugelis žmonių nesuvokia, kaip tai gali būti, jog jaunuolis ar mergina gali neturėti kažkam laiko. Tai yra be galo paprasta, juk be mokyklos ar draugų, tu gali turėti sau mėgiamą pomėgį, sportuoti tam tikrą sporto šaką, į kurią investuoji save, nes būtent taip kuri sau ateitį, nes gal iš to vėliau valgysi duoną.
       Be proto daug laiko atimanti sporto šaka yra sportiniai šokiai. Taigi pokalbis su buvusia sportinių šokių šokėja Egidija Kalinauskaite, atskleis, kaip vis dėlto yra nelengva gyventi be supratimo iš aplinkinių, esant labai užimtam.
Koks buvo tavo įprastas paros rėžimas?
Keldavausi 7 val., o guldavausi 23-24val kažkur. Po mokyklos tiesiai lėkdavau  į šokių treniruotę, o po jos ruošdavau namų darbus.
Ar turėjai mokykloje sunkumų, daug praleistų pamokų dėl to, kad didžiąją dalį laiko  skirdavai šokiams? Kaip į tai reaguodavo mokytojai?
Turėjau. Tekdavo ne tai, kad pamokas praleisti,  bet daugiau kontrolinius darbus ar atsiskaitymus. Semestrų gale būdavo daug skolų.
Iš mokytojų nieko per daug negirdėdavau, tik klasės auklėtoja pastoviai moralizuodavo.

Kaip su tuo susitvarkydavai? Ar mokytojai darė nuolaidų, kai to reikėdavo?
Neparašytus darbus rašydavau semestro gale. Dėl didelių skolų tekdavo praleisti ir vieną kitą treniruotę. Mokytojai leisdavo perrašyti. Esme ta, kad per dieną turėdavau po tris kontrolinius, kas buvo labai sunku. Na, o patys mokytojai nuolaidų nelabai darė, tik auklėtoja. Manau, dėl to, kad ji vienintelė žinojo, jog šoku.
Ar esi gavusi pažymių, dėl kurių buvai nelabai patenkinta, nes laiką skyrei ne pasiruošimams, o šokiams?
Taip, tai visą laiką buvo. Norėdavau gauti geresnį pažymį, bet labai dažnai nepavykdavo.
Šiaip pažymys man nebuvo rodiklis, juk ne dėl pažymių mokiausi, o dėl žinių.
Ar esi kada nors teisinusi mokytojams dėl nepadaryto darbo ar neišmoktos pamokos?
Esu (šypteli). Sakydavau, kad palikau namų darbus namie, nors nebūdavau padariusi.
Ar padėdavo bendraklasiai tau kuom nors žinodami, kad neturi visai laiko mokslams?
Padėdavo tik tiek, kad pasakydavo iš ko jie rašė kontrolinį darbą, kokios užduotys ir panašiai.
Kokios mintys kildavo po varžybų ar treniruočių pagalvojus apie sunkią kitą dieną mokykloje?
Na jei būdavo ypač svarbu, o visiškai nieko nepadarius, tai neidavau paprasčiausiai į pamokas, mokydavausi namie, o jei ne tiek jau daug padaryt reikėdavo, tai naktį pasimokydavau. Juk suktis iš padėties tai reikėjo.
Ką pasirinkdavai  dažniau: verčiau neiti į mokyklą, kad pasiruošti varžyboms ar neiti į treniruotę, kad paruošti pamokas?
Būdavo abu variantai. Šiaip verčiau pasirinkdavau neiti į pamokas.
Kokios būdavo mintys ir jausmai, kai jausdavai, kad artėja labai svarbus etapas mokykloje ir šokiuose? Kaip elgdavaisi?
Dažniausiai panikuodavau, jaudinausi. Kiekvieną laisvą minutę stengdavausi pasimokyt, tai darydavau naktį, nes neužtekdavo laiko. Šokiuose taip pat daug nervindavausi. Apskritai jaučiau labai didelę įtampą, tik ji nesimatė išorėje. Lengva nebuvo.
Nuo kelintos klasės pradėjo painiotis šokiai su mokslais? Kam teikei pirmenybę ir kodėl?
Viskas  prasidėjo rimtai painiotis vienuoliktoje klasėje ir tiesiog nespėjau suderinti abiejų dalykų. Tad  pirmenybę reikėjo teikti mokslams, nes laukė egzaminai, juk buvo ne kokia devinta klasė.
Ar siejai gyvenimą su šokiais?
Siejau, bandžiau stoti į choreografijos mokyklą Londone, bet paskui apsigalvojau, nes iš tikrųjų manau, yra žymiai perspektyvesnių specialybių negu šokių treneris.
Ar tėvai palaikė, kad šoki? Kokios buvo jų reakcijos suprastėjus vienam ar kitam dalykui?
Tėvai visada mane palaikė ir suprato. Suprastėjus mokslams nemoralizuodavo. Jeigu suprastėdavo šokių rezultatai, skatindavo treniruotis daugiau.
Kaip pakeistum savo elgesį, planus, dienotvarkę, jei grįžtum į tą laikotarpį, kada tau buvo sunkiausia?
Efektyviau planuočiau laiką, stengčiausi mokytis kiekvieną dieną po truputėlį ir nepasilikčiau visko paskutiniam vakarui.
Dėkoju už pokalbį ir atsakytus klausimus, kurie yra aktualus jaunam užimtam žmogui, taip pat ir man.
Lankytojai:1143
Reitingas: (4 vertintojai)
Sukūrimo data:11/09/11
Paskutinieji pakeitimai:11/09/11
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 SANTARA Perjungti į Bibliotekos lygmenį