SANTARA
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 18 (0 registravosi)
Kai kurie dalykai mūsų visuomenėje labai pastebimi, bet niekas atvirai apie juos nenori šnekėti. Kartų skirtumai. O tiksliau – kodėl aš ir mano seneliai nerandame bendros kalbos?
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Šiandien aplankiau Vilniuje esančia Nacionalinę Dailės Galeriją. Čiurlionis, Varnas Adomas, Jonas Šileika, Martinaitis ir kiti žymūs lietuvių menininkai mokė mane apie savo pasaulį, aplinką ir gyvenimo sampratą. Visi paveikslai, skulptūros skirtingos, bet kažkuo ir panašios. Kankino mane – kas čia tokio nuobodaus? Kiekvienam darbe kažkuris aspektas lygiai toks pat kaip ir praeitam kurį mačiau. Užtruko valandą, kol supratau, kas yra panašu visų senųjų dailininkų darbuose. Jų karta. Knygnešiai, okupacija, sovietizacija, kolūkiai, laukai, darbas, Lenino šešėlis šmėkšteli tai vienam, tai kitam paveiksle. Spalvos tamsios, veidai liūdni arba rimti. Sukąsti dantys - lyg kas su botagu per nugarą kirstų. Tai buvo jų pasaulis, kuris atrodė, jog niekada nesibaigs – "toks gyvenimas" - vienintelis galimas pasiteisinimas. Mano gyvenimas visiškai ne toks kokį gyveno mano proseneliai arba seneliai. Pilnas spalvų, socialinės, kultūrinės laisvės, neįtakojamų pasirinkimų. Ir kaip mano seneliai gali suprasti tai, kuo aš gyvenu, jeigu jie vis dar iš esmės gyvena savo jaunystės pagrindais, nes tada daugiausiai sėmėsi iš gyvenimo. Sako man: „ Atsargiai, nesireikšk per daug - bus negerai.“ „Nejuokauk su politika, nes ji juokų nesupranta.“ „Geriau tiesiog paklausyk ką tau sako ir daryk kaip esi lieptas“. Šios replikos yra tokios senos kaip ir sugriuvusi SSRS Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad esu laisvas, dėkoju, kad proseneliai man davė galimybę būti laisvu, bet tai nebūtinai reiškia, kad mano seneliai supranta ir išnaudoja šią laisvę kaip aš. Tuo laisvė ir ypatingai žavi – nepriklausoma ir neapibrėžta šypsosi kaip žmonės pavasario saulės sulaukę po ilgos pilkos žiemos.
Hipių sugrįžimas?
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Taip pat pastebėjau, jog jauni žmonės dažnai yra individualistai - jie bando surasti savitą išraiškos būdą, kas anksčiau nebuvo priimtina - tai dažnai galima pastebėti senesnės kartos atstovų šnairavimais į paauglius, ar priekaištais apie keistumą ir išsišokimą, kai jie tik ieško savo stiliaus, savo būdo pateikti save. Dar geresnė replika, kuri puikiai parodo ką noriu pasakyti yra - "ankščiau tokius į psichines ligonines uždarydavo". Hipius uždarydavo į psichines ligonines 1967 - 1980 metais po Kalantos susideginimo. Tai veda mane į išvadą, jog kažkas panašaus į hipių judėjimą grįžtą atgal į Lietuvą tik be to kas jį sužlugdė - be laisvo sekso ir narkotikų. Ir iš tikrųjų pabuvus jaunimo aplinkoje, nuėjus į kelis "undergroundus" galima pastebėti, jog vaikinai ir vėl auginasi ilgus plaukus, ir vėl skleidžiamos panašios idėjos apie taiką, spontanišką elgesį ir kaip jau minėjau - individualizmą.  Šios idėjos yra nesuprantamos senąjai kartai. Dažnas garbaus amžiaus žmogus vadovausis šiais trim žodžiais - " planavimas, neišsišokimas, paklusnumas ", kas yra absoliuti priešingybė tam tikros subkultūros jaunimo idėjoms. Remiantis savo patirtimi ir Skaistės Plaušinytės straipsniu " Prieš plauką" drąsiai galiu teigti, jog kažkas panašaus į hipių judėjimą grįžtą, o jų gyvenimo būdas yra nesuprantamas ir dėl to šmeižiamas senesnės kartos atstovų.
Tobulas gyvenimas
Viską apibendrinus noriu pasakyti, jog niekas nepasakys kaip turėtumėme nugyventi savo gyvenimus, kad jie būtų tobuli. Tobulas gyvenimas yra tas gyvenimas kurį tu nugyveni pats, o ne tas kurį tau pasakė kaip nugyventi. Gyvenimas mums buvo duotas tam, kad būtų mūsų, o ne egoistų, kurie nori gyventi ne tik savo, bet ir kažkieno kito laiku.
Lankytojai:402
Reitingas: (3 vertintojai)
Sukūrimo data:04/11/16
Paskutinieji pakeitimai:04/13/16
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
Impressio eJournal © 2017 SANTARA Perjungti į Bibliotekos lygmenį