SANTARA
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 8 (0 registravosi)
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
TAI aš norėčiau turistams savo šalyje parodyti
Das wuerde ich den Touristen in meiner Heimat zeigen wollen
Įspūdžiai iš respublikinio konkurso vokiečių kalba
Gintarė Stankevičiūtė, 2e kl.
Pradėsiu nuo pradžių. Šiame  konkurse dalyvauti dar vasario mėn. pakvietė vokiečių kalbos mokytoja Angelina Petrauskienė. Iš pradžių dvejojau ar verta dalyvauti, nors tema jau seniai buvo aiški , - mano tėvelio gimtinė. Ilgai svarsčiau ir, draugų raginama, nusprendžiau dalyvauti. Rašinį rašyti vokiečių kalba nebuvo lengva,- rašiau, taisiau, braukiau ir vėl rašiau ...
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rugsėjo mėnesį,  sugrįžus po vasaros atostogų , iš mokytojos visai netikėtai sužinojau, kad mano darbas buvo atrinktas į finalinį konkurso etapą, vykusį šių metų spalio 1 dieną, Vilniuje. Prasidėjo sunkus darbas, norėjau parodyti viską ką galėjau. Daug  minčių sukosi galvoje. Tada mokytojos ir tėvelių patarimu išsirinkau tinkamiausią savo darbo pristatymą. Net nepastebėjau, kaip greit prabėgo rugsėjis. Spalio 1 dieną anksti ryte, su tėveliais ir broliu, išvykome į Vilnių. Važiuojant į Vilnių,  mašinoje kartojausi savo tekstą, nes labai bijojau kažką pasakyti negerai. Atvykus į Vilnių su tėvais ilgai ieškojome įėjimo į Vilniaus miesto savivaldybės pastatą, nes visos durys buvo užrakintos. Jau buvo išsigandę, kad pavėluosim, tačiau įėjimą radome. Mus pasitiko vokiečių kalbos mokytoja. Pradėjo rinktis komisija. Dairiausi po pastatą, kuris buvo didelis ir jaukus. Visiems susirinkus, buvome keliami liftu į 20- tą aukštą. Tai mane labai nustebino. Įėjus į salę, kurioje pristatinėjome savo darbus, nustebau,  nes ji buvo jauki ir didelė,- tikra konferencijų salė!  Dar neprasidėjus konkursui,  visi finalinio turo dalyviai gavo: knygą, tušinuką, raktų pakabuką ir 100 eurų. Kai visiems įteikė dovanas, prasidėjo konkursas. Iš pradžių buvo pristatyti komisijos nariai, kurių buvo net devyni ir visi jie buvo vokiečiai. Jų prisistatymus supratau sunkiai, nes vokiečių kalbos mokausi kaip 2-os užsienio kalbos. Komisijos nariai pasirodė labai šilti ir draugiški žmonės, nes beveik visą laiką šypsojosi, žiūrėdami į vieną ar kitą dalyvį.
Prasidėjo  moksleivių  darbų pristatymai. Pamačius  pirmą darbą,  mintys apie prizinę vietą išgaravo. Mokinių kalbėjimas buvo nepriekaištingas, o pristatymai -  nuostabūs! Visi darbai , nors ir viena tema, buvo  skirtingi ir labai įdomūs. Labiausiai įsiminė šie: mergaitės sukurtas ilgas eilėraštis apie Kelmę, kuris buvo vokiečių kalba padeklamuotas ir mergaitės sukurta daina apie Klaipėdą. Negalėčiau išskirti geriausių ar blogiausių darbų. Visi darbai buvo stiprūs ir gerai paruošti. Stebėjausi, kad galima taip įdomiai pristatyti savo darbą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Per pertraukėlę, kai komisija turėjo pasitarti, buvom vaišinami kava, arbata, sausainiais, saldainiais. Galėjome grožėtis  vaizdu iš 20- to aukšto, pasifotografuoti arba pabendrauti su kitais dalyviais. Tai buvo nerealus laikas, kuris prabėgo labai greitai. Po to grįžome į salę. Jaudulys buvo didelis. Nežinau net kaip pasirodžiau, nepamenu. Atsimenu tik pradžią ir pabaigą. Todėl laukiau komisijos įvertinimų. Apie prizinę vietą negalvojau, nes ten buvo daug stiprių dalyvių iš visos Lietuvos. Skelbiant trečios vietos nugalėtoją išgirdau savo pavardę, negalėjau patikėti. Tiesą sakant,  netikėjau! Supratau, kad tai buvo tikrai mano pavardė ir net nepajutau kai grįžau su diplomu rankose. Nuoširdūs mokytojos sveikinimai pasitiko mane sugrįžus į savo vietą. Pasibaigus apdovanojimams, dar ilgai tuo nepatikėjau. Tiesiog tai buvo man graži staigmena. Dar dabar netikiu tuo kas įvyko,- man tai atrodo neįtikėtina. Kai grįžome pas senelius ir papasakojome savo įspūdžius, jie nepatikėjo. Tačiau kai parodėme jiems diplomą ir nuotraukas jie labai apsidžiaugė. Buvo nuostabu senelių veide matyti šypsenas, džiaugsmą, jų akys taip spindėjo! Matyti juos tokius man buvo pati geriausia dovana. Tada visi kartu suvalgėme tortą, kurį nupirkome seneliams kaip mažą padėkos ženklą už pagalbą ir palaikymą. Žinoma, jokie tortai, šokoladai ar saldumynai neatstos dėkingumo, kurį  visados jausiu tėvams, seneliams, draugams ir žinoma, mokytojai, už palaikymą. Tai buvo taip nuostabu ir nepakartojama! Visiems patariu dalyvauti konkursuose ir nebijoti atskleisti save, nes tai gali tapti nuostabiausia akimirka tavo gyvenime.  
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Malonu prisiminti ir kitas iš mūsų gimnazijos šiame konkurse dalyvavusias mokines,- juk kartu ruošėmės, kartu jaudinomės.... Prie nuostabių akimirkų mums buvo pridėti ir piniginiai prizai:
Gintarė Stankevičiūtė, 2e klasė ( III-a vieta, 300 eurų),
Karolina Gedvilaitė, 4d kl. (100 eurų),
Greta Pareigytė, 4d kl. (100 eurų),
Miglė Šileikytė, 4c kl. (100 eurų).                               .
Prizines vietas užėmusių moksleivių mokyklos taip pat gavo 500 eurų. Mes žinome, kad mūsų „Santaros‘‘ gimnazijoje yra moksleivių, kuriems ypatingai sunku, norime jiems padėti, kad bent kiek sotesnės Šv.Kalėdos aplankytų jų namelius...
Lankytojai:1243
Reitingas: (15 vertintojai)
Sukūrimo data:11/02/11
Paskutinieji pakeitimai:11/02/11
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
My SQL says: Duplicate entry '14302343' for key 'PRIMARY'.
Impressio eJournal © 2019 SANTARA Perjungti į Bibliotekos lygmenį