SANTARA
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 12 (0 registravosi)
Pantomimes 2015
KAI TEATRAS SUBURIA VISUS
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
        ,,Pantomimes 2015” – tai kasmetinis teatro festivalis, kuris vyksta nuošaliame Prancūzijos miestelyje – Orthez‘e. Jo metu susirenka delegacijos iš įvairių šalių. Šiais metais jų buvo net 10! Atvyko delegacijos iš Tuniso, Serbijos, Latvijos, Slovėnijos, Rusijos, Vengrijos, Egipto, Prancūzijos, Ispanijos ir Lietuvos! Šis projektas tikrai gali didžiuotis delegacijų gausa!
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
          Visos šios delegacijos vaidinimams ruošiasi visus metus. Kadangi iš tokios gausybės šalių labai sunku išrinkti tą vienintelį ir nepakartojamą vaidinimą, todėl šiame festivalyje šalys nesigrumia dėl prizo, jos stengiasi dėl publikos pripažinimo. Ir iš tikrųjų kiekvienas vaidinimas buvo nepakartojamas, įspūdingas,  subtilus! Renginio organizatoriai liko patenkinti ir sužavėti mūsų pasirodymais. O Lietuvos delegacija visąlaik buvo renginių įkarštyje: jeigu tik reikia išjudinti publiką, mes pirmos einame šokti, visus mokome vienokių ar kitokių šokių, žaidimų ir kaip smagu, kai visi su mumis šoka, žaidžia, linksminasi. Lietuvaitės tikrai nuoširdžiai padirbėjo ir pasirodė puikiai.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
         Tiesa, šio festivalio metu organizatoriai buvo parengę daugybę pramogų, siurprizų. Mane džiugino  vien tai, kad gyvenome šeimose ir turėjome ,,naujus tėvus“, su kuriais bendravome prancūzų kalba.  Pasijaučiau visai kaip mainų programoje! Net ir mano prancūzų kalba patobulėjo, o organizatorė Nicole pagyrė už puikų prancūzišką tarimą. Gerai, kad buvau priversta šeimoje kalbėti prancūziškai, nes ,,naujieji tėvai“ angliškai  visai nemokėjo!
       Šeimoje gyvenau ne viena, nes iš vienos delegacijos šeima gali paimti po du vaikus, todėl man teko gyventi su Greta, ji  mokosi Kaune.  Mes iki to laiko beveik nebendravome, o po šios kelionės viskas pasikeitė, dabar ją galiu vadinti savo sese. Kelionės metu visi sakydavo, kad mes kaip du vandens lašeliai, esame panašios ne tik išore, bet ir vidumi.
      Pirmoji diena praėjo sklandžiai, susipažinome su kitais savo šeimos nariais, sužinojome, kad mūsų šeima be mūsų turi dar du sūnus.  Po skanios vakarienės išėjome visi pasivaikščioti po miestą. Šeima buvo labai maloni ir paslaugi.
     Kita diena buvo festivalio dalyvių susipažinimo diena. Susipažinome su kitais moksleiviais iš įvairiausių pasaulio kampelių, žaidėme žaidimus, linksminomės ir taip artimai susidraugavome.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
    Kiekvieną vakarą eidavome žiūrėti pasirodymų, mūsų pasirodymas vyko ketvirtą festivalio dieną. Po pasirodymo užkulisiuose prigužėjo gausybė žmonių, visi mus sveikino šiltais apkabinimais, šypsojosi mums ir linkėjo sėkmės kituose pasirodymuose. Buvo labai smagu, nes mes sulaukėme tikrai didelio publikos pripažinimo.  Tą dieną pradėjome artimai bendrauti su  Ispanijos delegacija, susipažinau su keletu iš jų  ir tapome gerais draugais. Su jais  dabar susirašinėjame anglų kalba, bet ateityje labai norėčiau pramokti ispaniškai ir juos nustebinti, parašydama laišką jų gimtąja kalba.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
     Artėjant paskutinei dienai, darėsi vis liūdniau, nes nenorėjau skirtis su šia vieta, kur labai gražu ir gera, kur patyriau daug įvairiausių įspūdžių. Paskutinę dieną buvo paradas, o po jo važiavome pietauti su šeima. Jie padarė labai skanius atsisveikinimo pietus, kuriuos valgėme gamtoje su kitais Lietuvos delegacijos nariais. Po to važiavome žiūrėti paskutinių festivalio pasirodymų.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
    Po pasirodymų mes pirmieji turėjome palikti šią vietą, nes mūsų autobusas buvo užsakytas būtent šiai dienai... Visi buvo sustoję aplink  mūsų autobusą ir su mumis atsisveikino šiltais apsikabinimais  net po kelis kartus, labai nenorėjo, kad mes išvažiuotumėme. Kai autobusas pajudėjo,  visi mums mojavo. Buvo tikrai liūdna palikti Orthez‘ą.
Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
    Tačiau mūsų kelionė tuo nesibaigė. Mokytojos  Renata  ir Aušra buvo suplanavusios  mums ir  trumpą pažintinę kelionę, Todėl dar aplankėme Briuselį, Olandiją, Paryžių. Autobuse nesijautė jokios slogios nuotaikos, visos dainavome dainas, žaidėme žaidimus ir net nepajutome, kaip pasiekėme Lietuvą.
  Gaila, kad taip greitai viskas baigėsi :( Tačiau šie prisiminimai  mano atmintyje išliks amžinai.
Lankytojai:545
Reitingas: (3 vertintojai)
Sukūrimo data:05/24/15
Paskutinieji pakeitimai:05/24/15
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
Impressio eJournal © 2017 SANTARA Perjungti į Bibliotekos lygmenį