SANTARA
Turinys
Žurnalo komentarai
Informacijos puslapis
Į redakciją

Prisijungę vartotojai: 56 (0 registravosi)
Pirmieji mokytojai

Rodyti originalaus dydžio paveikslą.
Dvylika metų mokykloje. Tai ne tik laikas, skirtas mums suaugti, subręsti, išmokti daug dalykų, įgyti vidurinį išsilavinimą, nuspręsti, kuo gi norime būti ateityje. Tai taip pat yra kelionė – beveik 4 tūkst. dienų trunkantis kelias į savęs ir pasaulio pažinimą. Tačiau šis kelias neįsivaizduojamas be mokytojų, kurie mums tas dvylika klasių esti kone vieni svarbiausių asmenų, galinčių ne tik suteikti žinių, bet ir tapti kelrodėmis žvaigždėmis mūsų tik prasidedančiame gyvenimo kely. Vis dėlto, aš manau, kad vieni svarbiausių žmonių mūsų gyvenime yra mūsų pirmieji mokytojai. Tie, į kurių rankas pačią pirmąją Žinių ir mokslo šventę savo mažųjų atžalų rankeles atiduoda ne mažiau už juos besijaudinantys jų tėveliai. Būtent tokios rugsėjo pirmosios yra tarsi kertinė atsvara kiekvieno vaiko gyvenime ir tik nuo jo pirmojo mokytojo, šio sumanumo, charakterio, pasaulėžiūros priklauso, kokia gi linkme pirmokėlis nuo tos atsvaros pajudės. Tai sudėtinga misija tiek pačiam mokiniui, tiek jo tėvams, tie pačiam primum magister (liet. „pirmasis mokytojas“). Pirmais mėnesiais vyksta ypatingos ir mokslininkams sunkiai įmenamos reakcijos – pirmokas ima pažinti pasaulį, akademinę aplinką, ima ragauti karčias mokslo šaknis ir skinti pirmuosius, pačius šviežiausius, sultingiausius ir saldžiausius mokslo vaisius. O šių skonis priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau vienas svarbiausių – kaip tiems vaisiams augti ir klestėti padės dirva, kurią purena ir tręšia ne kas kitas, o pirmasis mūsų mokytojas. Tuos pradinius ketverius metus jam tenka daug pareigų – suteikti žinių, sudominti, drausminti, linksminti, o sunkesnėmis akimirkomis ir paguosti bei patarti, kaip teisingai žengti pirmuosius žingsniukus. Tokias savybes puikiai atspindi ir pirmoji mano mokytoja. Nors šiemet jau vienuoliktą kartą žingsniavau į Rugsėjo pirmosios šventę, tačiau visada gerbsiu ir prisiminsiu savo primum magister – Renatą Sausaitienę. Tai buvo itin gilų įspūdį palikusi moteris: jos gležname kūne tilpo tiek energijos, noro ir entuziazmo, o galvoje nuolat sukosi aiktelėti verčiančios idėjos. Šalia mokymo ir ilgų valandų taisant dabar juokingomis atrodančias, o tada rimtai raudonu žymekliu švietusias klaideles, ji alsavo menu ir kultūra – generavo spektaklių, netradicinių šokių, meninio skaitymo, muzikavimo veiklas, kartu su klase keliavo į įvairiausius spektaklius ir atokiausius Lietuvos kampelius, taip suteikdama mums, jos auklėtiniams, progą pažinti Lietuvą ir pasaulį kitu kampu ar atrasti savo talentus. Net ir dabar, kai praėjo nemažai metų, kai gyvenu kitame mieste ir mokausi kitoje mokykloje, aš dažnai prisimenu pirmąją savo mokytoja su nuoširdžiu šypsniu veide ir net neabejoju, kad ji svariai prisidėjo prie to, kas aš esu dabar, ir to, ką noriu veikti dabar ir ateityje. Todėl pabaigoje norėčiau visiems palinkėti, kad jūsų buvę, esami ar tik būsimi pirmieji mokytojai išliktų atmintyje kaip žmonės, kurie jums ne tik suteikė daug žinių, bet ir tapo indikatoriais, tose sudėtingose reakcijose padėjusiais išgryninti tikrąjį save ir svariai pagelbėjusiais paliekant pirmus pirmus pėdsakus ne tik mokslo, žinių, bet ir viso gyvenimo kelyje.
Lankytojai:410
Reitingas: (3 vertintojai)
Sukūrimo data:10/05/15
Paskutinieji pakeitimai:10/05/15
Įvertinkite šį straipsnį:
Komentarų dar nėra.
Impressio eJournal © 2017 SANTARA Perjungti į Bibliotekos lygmenį