(Avangardinis)
|
Suplėkus telyčia išvaryta Pievon lyg aslon Vis mūkia: „Ėsti negana!” Močia vėzdu ginė ją tolyn, Kai sužebernojo sodžiaus kvėtkas Ir tada ji mūkė: „Ėsti negana!” Gandrai pro šalį skrisdami Kukliai kleketavo: „Močia jos nemyli...” Telyčia iš pykčio Kaimyno piemenį nutraukė Ir parlėkus po langu mūkė: „Ėsti!”
|
Eglė Gugždaitytė, 11 kl.
|